Tiesa, pats R. Karbauskis patikino, kad asmeninio pokalbio šia tema su konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu niekada nebuvo. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad R. Karbauskis daro vieną klaidą po kitos rodydamas savo silpnumą.
Valstiečių lyderio teigimu, antradienį vykęs frakcijos posėdis, kuriame buvo nuspręsta nesitraukti iš valdančiosios daugumos ir praėjusios savaitės balsavimas dėl pasitraukimo, kuriame beveik visi jos nariai pasisakė „už“, neprieštarauja vienas kitam. R. Karbauskis tikina, kad tuomet dar nebuvo aišku, kad konservatoriai tikrai nesiims formuoti valdančiosios koalicijos.
„Kada buvo kalbėta praėjusią savaitę, darėme prielaidą, kad konservatoriai imsis atsakomybės. Bet situacija yra tokia, kad jokios kitos valdžios negali būti, niekas nenori imtis atsakomybės. Mes atsidūrėme tokiame rate, kur tiesiog mus stumia, kad mes padarytume ką nors, kas prieštarauja mūsų pasakytiems žodžiams, bet jie buvo pasakyti prie prielaidos, jog kažkas to imsis. Esame pasiruošę pasitraukti, jei kas yra pasiruošę ateiti“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
Anot politiko, kad konservatoriai esą neplanuoja imtis atsakomybės už valstybės valdymą, jam aišku iš G. Landsbergio pasisakymų žiniasklaidoje, ne asmeninio pokalbio metu.
„Visose laidose G. Landsbergis kartoja, kad valdžios perimti nėra pasiruošęs, kad to nenori, kad Saulius Skvernelis yra puikus premjeras ir viskas gerai. Tokiu būdu mus veda į tokią situaciją, specialiai daro taip, kad dabar mes jau ir meluojame.
O ką mums daryti? Pasakyti tautai, kad mes atsitraukiame? O kas atsakys už tai, kas bus artimiausiu metu? Mes pasakėme, kad esame pasiruošę, jeigu G. Landsbergis tampa premjeru, o jis pasakė, kad „ne, jokiu būdu“. Tai ką tada daryti?“, – klausė politikas.
„Pokalbio asmeniškai nebuvo, bet tai (pasisakymai. – ELTA) buvo vienareikšmiškai visur“, – pridėjo jis.
R. Karbauskis taip pat pažymėjo, kad po rinkimų politologai juos „įtikinėja“, kad jie „neteisingai vertina rinkimų rezultatą“, kad S. Skvernelio nesėkmė Prezidento rinkimuose „nėra tiesioginė išraiška nepasitikėjimo Vyriausybe“, nepaisant to, kad, anot politiko, 30 procentų „valstiečių“ balsavo už kitą kandidatą.
VDU Filosofijos katedros profesorius G. Mažeikis teigia, kad konservatorių laikysena R. Karbauskio atžvilgiu suprantama – esą kai yra blefuojama (kad bus išeita iš valdančiosios daugumos), geriau į tai visai neatsakyti.
„Konservatoriai nuolat sako, kad jūs blefuojat. Atsisakyti valdžios valstiečiams yra labai sunku, nes jų yra dauguma. Sunku įsivaizduoti, kad R. Karbauskis ir visa koalicija sugebėtų pasukti tokiu būdu, kad ji taptų nuolanki mažuma Seimo iniciatyvoms.
Tad kai yra nerealistiniai pasiūlymai, juokingi, kurie kyla iš blefo, geriau niekada su tokiais pasiūlymais nesutikti. Matau racionalų atsakymą. Jame žvelgiama su didele ironija į besiblaškantį priešininką, kuris turi daugumą, jėgą ir kažkodėl blefuoja. Daugumai nereikia blefuoti“, – sako profesorius.
Kartu jis pažymi, kad R. Karbauskio pareiškimais, esą bus atiduota valdžia kitiems, nepatikėjo ir visuomenė. Anot G. Mažeikio, politikas padarė klaidą teikdamas pozicijas ir neinvestavęs į jų įsisąmoninimą visuomenėje, kad jomis būtų remtasi priimant sprendimus.
„Reikia atskirti viešąją retoriką ir pragmatiškąją politiką. (...) Klausimas ne apie tai, ar padarysi. Klausimas, kokį laiką visuomenė – dvi ar tris savaites – galės tuo tikėti. Tikėjimas šia istorija yra pakankamas dalykas, kad tuo pagrindu galėtum daryti kokius nors realius žingsnius. Bet jei negali įtikinti visuomenės, tada geriau ir nepradėto šito keitimo, nes visuomenė turi savo inerciją.
Mąsto tam tikra kryptimi. Jei pasiūlome kažką kitko – tai keitimas, turime įrodyti visuomenei, kad jo reikia, kad jis patrauklus. Tam reikia viešųjų ryšių ir marketingo. Jeigu nevaldai šių instrumentų, negali retorikos įkūnyti, kad visuomenė patikėtų, tada geriau to nedaryti. Nes atrodo kaip blaškymasis – pažadu ir nedarau. (...) Niekas čia nepatikėjo, ir tai rodo silpnumą (valstiečių, – ELTA)“, – teigia VDU profesorius.
Anot jo, būtent silpnumo demonstravimas ir pakišo koją Prezidento rinkimuose valstiečiams. Profesorius mano, kad panašūs rezultatai bus ir balsavime dėl Europos Parlamento.
„Lietuvoje nėra taip buvę, kad balsuotų už tuos, kurie yra silpni. Paprastai balsuoja už tuos, kurie sakosi esąs stiprūs. (...) Lietuvoje paprastai balsuojama už tuos, kurie atrodo laimintys. Jeigu tu demonstruoji savo nelaimėjimo nuostatą, gąsdini prapultimi, kad bus destrukcija, paprastai tai niekada neveikia nei Prezidento, nei parlamento rinkimų metu.
Matyčiau, kad šita destrukcija, prasidėjusi valstiečių partijoje, ir toliau veiks rinkėjus. Nematau galimybių gerai pasirodyti Europos Sąjungos Parlamento rinkimuose“, – tikino G. Mažeikis.
ELTA primena, kad prieš prezidento rinkimus tikinęs, jog premjero S. Skvernelio pralaimėjimo šalies vadovo rinkimuose atveju neišvengiamai trauksis iš valdančiųjų gretų ir tą kelis kartus patvirtinęs pasibaigus Prezidento rinkimas, R. Karbauskis antradienį persigalvojo.
Po antradienį vykusio valstiečių frakcijos posėdžio R. Karbauskis pranešė, kad nutarta iš valdančiųjų nebesitraukti. R. Karbauskis teigė, kad šio klausimo sprendimas atidėtas iki tol, kol bus išrinktas naujas prezidentas.
Vykusio frakcijos posėdžio metu pasitikėjimą taip pat tikrinosi premjeras S. Skvernelis. Prezidento rinkimus pralaimėjęs premjeras sulaukė frakcijos paramos.
Po beveik keturias valandas trukusio valstiečių Seime per slaptą balsavimą pasitikėjimą S. Skverneliui pareiškė 46 frakcijos nariai, po posėdžio sakė frakcijos lyderis R. Karbauskis.
