„Aš buvau labai nepatenkintas, skundžiausi visiems – ir savo, ir kitoms frakcijoms Seime. Pykstu iki šiol“, – kalbėdamas apie kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją Vilniaus apygardos teisme emocijų vakar neslėpė Seimo narys, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Jis teigė dėjęs daug pastangų, kad šiuos miestus jungiantis nesaugus kelias būtų rekonstruotas, tačiau projektas ilgam įstrigo Seimo narių stalčiuose.
Įskaičiavo ir kelio priežiūrą
Politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame teisme „socialdarbietis“ R.Sinkevičius pasakojo, kad kelią Vilnius–Utena buvo planuojama rekonstruoti pagal privačios ir viešosios partnerystės programą.
Konkursą laimėjusi įmonė kelią turėjo nutiesti ir prižiūrėti savo lėšomis, o po trejų metų valstybė būtų pradėjusi kompensuoti išlaidas.
Susisiekimo ministerijos specialistai parengė investicinį projektą ir darbus įvertino 169 milijonais eurų. Projektas viršijo Vyriausybės nustatytą sumą, todėl tam reikėjo gauti Seimo pritarimą.
Kol Seimo nariai ėmėsi jį svarstyti, teko laukti ilgiau nei metus.
R.Sinkevičiaus nuomone, politikus gąsdino pirminė projekto kaina: „Seimo nariai nelabai gilinasi į išlaidų eilutes ir sako, kad per brangu, o kad kelią reikia žiemą valyti ir barstyti, jie neskaičiuoja.
Jei kelias būtų pastatytas privačiomis lėšomis, valstybei būtų nereikėję skirti lėšų jo priežiūrai.“
Rekonstravus šį kelią buvo planuojama įdiegti ir kitokią jo priežiūros sistemą.
„Šio kelio statytojai greičiausiai patys būtų sudarę sutartis su to regiono įmonėmis. Tvarka nebūtų pasikeitusi, keistųsi tik atsakomybė – kelią nutiesusi įmonė būtų atsakinga už savo rangovų darbą“, – apie neįgyvendintą projektą kalbėjo R.Sinkevičius.
Domėjosi ir užsieniečiai
Tuometis ministras abejojo, ar įgyvendinti šį projektą būtų pajėgi viena Lietuvos įmonė, todėl paskelbė tarptautinį konkursą. Lietuvos automobilių kelių direkcijos puslapyje konkurso sąlygos buvo paskelbtos ir anglų kalba.
Tuo metu Automobilių kelių direkcijai vadovavęs Egidijus Skrodenis prisiminė, kad projektas sulaukė ir užsienio įmonių, ir tokius projektus finansuojančių tarptautinių bankų susidomėjimo.
Investuotojai buvo kviečiami net į atvirų durų dieną – kartu su direkcijos specialistais jie galėjo apžiūrėti kelią ir įvertinti jo būklę.
Prokurorų dėmesį patraukė tai, kad kelio tiesimo konkursu ėmė domėtis tuometis koncerno „MG Baltic“ valdybos narys Raimondas Kurlianskis.
Abu liudytojai – R.Sinkevičius ir E.Skrodenis – tikino, kad šis verslininkas negavo jokios neviešos informacijos, kuri koncerno įmonėms būtų suteikusi pranašumą prieš kitus konkurso dalyvius.
Senos pažinties nesikratė
Tuometis ministras R.Sinkevičius neslėpė šį projektą aptarinėjęs su R.Kurlianskiu. Kol Seime buvo svarstomas šis projektas, jiedu buvo susitikę du kartus.
R.Sinkevičius neslėpė, jog R.Kurlianskis jam siūlęs ir paramą, tačiau tuometis ministras jos atsisakė net neišklausęs sąlygų.
Buvęs ministras teigė iš R.Kurlianskio ir jam taip pat pažįstamo koncerno „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus gimtadienio proga dovanų gavęs butelį viskio, kurį kartu ir ragavo.
R.Sinkevičius teismui paaiškino, kodėl kelio Vilnius–Utena projektas taip ir nebuvo įgyvendintas: „Seimo nariai galvojo, galvojo, o kai sugalvojo, mūsų kadencija jau ėjo į pabaigą.“
Lietuvoje visi pažįstami
Kad kelio Vilnius–Utena projekto sąlygos galėjo būti pritaikytos konkrečiai įmonei ar verslo grupei, kategoriškai neigė ir buvęs Automobilių kelių direkcijos vadovas E.Skrodenis: „Mes, lietuviai, gyvename tokiu tikėjimu, kad viskas perkama ir parduodama, kad visi su visais susitarę.
Jei kam nors atrodė, kad tas projektas specialiai kam nors skirtas, – tai jų fantazijos vaisius.“
E.Skrodenis sulaukė klausimų ir apie jo pavaduotojo Daivio Zabulionio skyrimo aplinkybes.
Šis valdininkas buvo atleistas už galimus ryšius su R.Kurlianskiu, nors visą laiką tikino, kad ilgametė jų draugystė neturi nieko bendra su darbu.
E.Skrodenis teigė girdėjęs apie jų pažintį, tačiau tuomet neįžvelgęs nieko blogo.
