Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė teismo ištirti, ar Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimas, kuriuo patvirtintas Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas dėl žemės sklypo, esančio Vytauto g. 90, Trakuose, atitinka Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo (TINP) schemą.
TINP schemoje nurodyta, kad Trakų senamiestis tvarkomas, regeneruojamas pagal paminklosaugos teritorinio planavimo projektus.
Šią normą detalizuoja Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 1996-07-17 įsakymu patvirtintas Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, konstatavo, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, todėl negali būti taikomas.
Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimu patvirtintame Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavime teritorijai „ul*“ nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, papildomi plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra.
Taip pat šiame dokumente nustatyti šie tikslai ir uždaviniai: koreguoti bendrojo plano sprendinius, nustatant teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, esantis Vytauto g. 90, papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.
Šis koregavimas buvo atliktas siekiant pakeisti teritorijos, į kurią įeina šis žemės sklypas, sprendinius.
Teismas pažymi, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendiniuose visų numatytų funkcinių zonų teritorijų, patenkančių į Trakų istorinio nacionalinio parko ribas, tvarkymas ir plėtra realizuojami vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) specialiuoju planu (planavimo schema).
Pagal TINP planavimo schemos 2 dalį, rengiant gyvenviečių planavimo projektus, būtina saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą, saugoti erdves, kurios atveria Trakų miesto panoramą, ypač pilis, ribojant arba draudžiant naujų pastatų, statinių bei įrenginių statybą.
Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavime nėra aptarta, kaip suprantama konversija ir nauja plėtra, tačiau tai teismas identifikavo pagal kitus byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad nauja plėtra suprantama kaip esamų statinių rekonstravimas ir naujų statinių statyba.
Pagal TINP reglamentą, rengiant planavimo dokumentus urbanistiniu, architektūriniu bei etnografiniu požiūriu vertingų Trakų senamiesčio bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir architektūrą, teritorijose, nustatytas reikalavimas iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, aikščių plano, gatvių tinklo, vertingų kultūros ar gamtos elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar prarastiems atkurti.
Teismas, įvertinęs tai, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimu teritorijoje „ul*“ yra numatyta plėtra, t. y. rekonstruojamų statinių plėtimas ir naujų statinių statyba, daro išvadą, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimu teritorijai „ul*“ nustatyti sprendiniai, kurie neatitinka TINP planavimo schemoje įtvirtinto reguliavimo, taikomo Trakų senamiesčio urbanistiniam draustiniui, TINP reglamente įtvirtinto teisinio reguliavimo, taikomo draustiniams, taip pat kraštovaizdžio specialiajame plane įtvirtinto teisinio reguliavimo, taikomo teritorijai, į kurią įeina teritorija „ul*“.
Šis teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
