Generalinis prokuroras E.Pašilis į vienuolika klausimų vakar atsakė žaibiškai – per aštuoniolika minučių.
Prokuratūros vadovas greitakalbe žėrė atsakymus į Seimo nario Mindaugo Puidoko raštu iš anksto pateiktus klausimus.
Paruošti šiems atsakymams jis turėjo penkias dienas, o išsamesnių atsakymų buvo lengva išvengti – esą vyksta tyrimas arba bylą tebenagrinėja teismas.
Prabilo patys prokurorai
Klausimus generaliniam prokurorui M.Puidokas išsiuntė po „Lietuvos ryto“ publikacijų, kuriose buvo atskleisti ne tiktai E.Pašilio ir karjeros laiptais prokuratūroje sparčiai kylančio jo dukters krikštatėvio Juliaus Gelumbausko ryšiai.
Keli žinomi prokurorai dienraščiui prabilo apie politikų kišimąsi į tyrimus ir net pateikiamus sąrašus asmenų, kuriems reikėtų pareikšti įtarimus.
„Lietuvos rytas“ pateikia M.Puidoko klausimus ir generalinio prokuroro E.Pašilio atsakymus.
– Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Julius Rėksnys viešai pareiškė, kad „tam tikriems tarnybų vadovams nurodoma pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrimą. Pakanka, kad neįvardintas informacijos šaltinis ką nors praneštų, tarkime, kad asmuo paėmė kyšį. Imama klausytis jo pokalbių. Vien informacija, kad prieš tokį asmenį buvo vykdomi tokie veiksmai, gali sutepti jo reputaciją. Kai kurie aukšti politikai labai gerai išmoko pamokas. Buvo pateikiamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo. Tada informacija numetama žiniasklaidai.“ Aš prašau nurodyti, ar esate pats gavęs tokį sąrašą arba nurodymus? Jeigu taip, iš ko ir kieno pavardės jame buvo?
– Visų pirma turiu pabrėžti, kad šioje citatoje kaip tiesa yra pateikti keli niekuo nepagrįsti teiginiai, kurie klaidina visuomenę.
Kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami tik tuomet, kai tam yra rimtas pagrindas ir griežtai laikantis visų nustatytų procedūrų. Ir tikrai tam nepakanka anoniminio pranešimo.
Šiame procese yra ne vienas kontrolės mechanizmas, įskaitant ir teismo sprendimą, todėl teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami be pagrindo, tiesiog kažkam to pageidaujant, negalima.
Antra, atsakydamas į klausimą dėl sąrašų ir nurodymų davimo dar kartą užtikrinu, kad tokios praktikos mano vadovavimo laikotarpiu nebuvo ir nebus.
– Viešai pareiškėte, kad dėl prokuroro J.Rėksnio kreipėtės į Etikos komisiją. Tai reiškia, kad siekiate jį nubausti už viešas jo kalbas. O ar buvo pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti jo teiginių pagrįstumą? Jei taip, koks ir kada?
– Tiesa yra ta, kad atsižvelgdamas į turimą medžiagą bei gegužės 6 dieną vykusios prokuratūros kolegijos siūlymą kreipiausi į Prokurorų etikos komisiją pavesdamas ištirti ir įvertinti paskelbtus teiginius dėl neva vykstančio politikų kišimosi į ikiteisminius tyrimus ir piktnaudžiavimo korupcijos tyrimuose.
Kolegijos nuomone, su kuria aš visiškai sutinku, visos viešai paskelbtos abejonės, kurios sukėlė didelį atgarsį tiek visuomenėje, tiek prokuratūros bendruomenėje, turi būti išsklaidytos nešališku išsamiu tyrimu.
Etikos komisijai buvo perduotas ir prokuroro J.Rėksnio komentaras, kurį jis atsiuntė po prašymo pateikti galimai jam žinomą faktinę informaciją ir kitas konkrečias aplinkybes, kuriomis jis grindė savo teiginius apie prokuratūros veiklą bendraudamas su publikacijos autoriumi.
Tyrimo metu komisija, tikėtina, surinks dar daugiau medžiagos, ir tik tada pateiks savo išvadas, ar prokuroro vardu viešai pateikti teiginiai pagrįsti, ar ne.
Susipažinęs su prokuroro J.Rėksnio atsakymu bei kita medžiaga ir atsižvelgdamas į prokuratūros kolegijos nuomonę pavedžiau Baudžiamojo persekiojimo departamentui įvertinti, ar prokuroro J.Rėksnio pateikto atsakymo dalyje apie galimai darytą įtaką ikiteisminiam tyrimui dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje yra nusikalstamos veikos požymių, ir priimti atitinkamą proceso sprendimą.
Šiuo metu toks sprendimas dar nėra priimtas.
– Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis viešai pareiškė, kad tiek buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, tiek jūs esate nurodę prokurorams siųsti bylas į teismą, net jei ten nėra pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui. Kaip pavyzdys pateikiamos korupcijos bylos, kurių beveik 50 proc. žlugo teismuose būtent dėl minėtų priežasčių. Ar tokiu būdu prokuratūra siekia kokių nors politinių ar viešųjų ryšių tikslų?
– Pastarųjų ketverių metų duomenys rodo, kad korupcijos bylose asmenys išteisinami itin retai – vidutiniškai vos 4 iš 100. Pernai išteisinimų rodiklis šiose bylose siekė tik tris procentus.
Jeigu žiūrėtume pagal atskirus nusikaltimus, didžiausias išteisintų asmenų procentas buvo prieš trejus metus – 2016-aisiais – bylose dėl piktnaudžiavimo. Tuomet iš 42 kaltinamųjų buvo išteisinti 16.
Tai sudaro 38 procentus visų asmenų, kaltintų piktnaudžiavimu. Tačiau per keletą metų pavyko pasiekti teigiamų pokyčių. Pernai iš 69 kaltinamųjų išteisinti tik 8.
2016–2018 metais asmenys, kurie buvo kaltinami korupcinių nusikalstamų veikų padarymu, pateikė 15 ieškinių dėl galimai padarytos žalos atlyginimo – 11 ieškinių buvo atmesti, 4 patenkinti iš dalies. Priteista bendra suma – apie 31 tūkstantį eurų.
– Kas suteikė teisę generaliniam prokurorui nepaisyti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, jei iš anksto žinodamas, kad asmuo nepadarė nusikaltimo, prokuroras vis tiek verčiamas tokią bylą siųsti į teismą ir nekaltai persekiojamą asmenį bausti pačiu teismo procesu?
– Priminsiu, kad atlikdamas savo funkcijas, taigi ir priimdamas sprendimą kreiptis į teismą, prokuroras veikia savarankiškai ir vienvaldiškai.
Turiu pabrėžti ir tai, kad bet kuris prokuroras, kuriam tapo žinoma apie galimai daromą kokį nors neteisėtą poveikį, neteisėtus pavedimus, įpareigojimus arba kitokį kišimąsi į jo ar kito prokuroro veiklą, turi ne tik galimybę, bet ir įstatymuose aiškiai nustatytą prievolę į tokią informaciją ar įtarimus reaguoti vienu ar keletu jam tinkamiausių atrodančių būdų, kurie yra numatyti Lietuvos teisės aktuose.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikaltimo požymių, turi pradėti ikiteisminį tyrimą.
Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.
Nuo 2019 metų sausio 1 dienos įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas užtikrina galimybę pateikti informaciją garantuojant ją pateikusio asmens slaptumą.
– Prokuroras J.Rėksnys pareiškė, kad vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kažkodėl teisiami vienos partijos atstovai, o kiti neliečiami. Kodėl ne visi lygūs prieš įstatymą? Prašau nurodyti, ar buvo atliktas šios bylos patikrinimas ir išsiaiškintos aukščiau minimos aplinkybės.
– Atsakydamas į šį klausimą visų pirma turiu priminti, kad šioje byloje kaltinimai pareikšti ne vienai, kaip teigiama, bet dviem politinėms partijoms.
Šiuo metu byla nagrinėjama teisme, todėl kalbėti apie ją dabar man būtų nekorektiška.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įžvelgęs kokių nors jos trūkumų, pavyzdžiui, įvertinęs, kad baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti ir kiti asmenys, įskaitant juridinius, turi teisę tai nurodyti savo nutartyje.
Tuomet priimami atitinkami sprendimai.
Stebina tyrimų trukmė
Atsakinėti į Seimo narių klausimus E.Pašilis atvyko sugrįžęs iš komandiruotės JAV.
„Kodėl Lietuvoje rezonansinių bylų nagrinėjimas tęsiasi iki dešimties metų, o JAV nuo tyrimo pradžios iki nuosprendžio – tik keli mėnesiai?“ – vakar jo paklausė Seimo narys Kęstutis Glaveckas.
Jis priminė, jog E.Pašilio jau minėta koncerno „MG Baltic“ byla tiriama jau trečius metus, o pabaigos dar nematyti: „Tam išleidžiama krūvos pinigų, bet ar išlieka baudžiamumo funkcija?“
E.Pašilis atsakė, kad tiek prokuratūra, tiek teismai daro viską, kad bylos būtų išnagrinėtos kuo greičiau. Jis vėl pateikė prokuratūrai palankios statistikos. 2015 metais ikiteisminis tyrimas vidutiniškai trukdavo 7,1 mėnesio, o pernai – kiek ilgiau nei tris mėnesius.
„Kiek laiko Prokurorų etikos komisija aiškinsis, ar turi pagrindo prokurorų viešai išsakyti teiginiai“, – apie greitą tyrimą prabilusio E.Pašilio paklausė Juozas Olekas.
„Patikrinimai dėl etikos netrunka ilgai. Manau, kad per mėnesį kitą visuomenė tikrai gaus atsakymą“, – atsakė E.Pašilis ir teigė neabejojantis iš septynių narių sudarytos komisijos objektyvumu.
Bylos kvepia politika
Seimo nariui Petrui Gražuliui, kurį bandyta nuteisti už piketą prie Generalinės prokuratūros prokuroro Irmanto Mikelionio namų, kilo abejonių, ar iš tiesų Lietuvoje nėra politinių bylų.
„Kodėl I.Mikelionį išsiuntėte mokyti vogti į Moldovą, garsiojoje politinėje byloje kaltinimus pareiškėte liberalams, o konservatoriams – ne. Ar nesate kišeninis prokuroras?“ – E.Pašilio klausė P.Gražulis.
Į šiuos priekaištus E.Pašilis vėl atsakė statistika – praėjusiais metais beveik iš 22 tūkst. teisiamų asmenų tik 450 išteisinta, tai yra tik 2 procentai. Tai esą rodo, jog asmenys be pagrindo nepersekiojami.
Pasigedo aiškių atsakymų
Seimo nariui buvusiam advokatui Rimui Andrikiui net ir šie skaičiai neatrodė tokie maži: „Jei išteisinami keturi žmonės iš šimto, per dešimt metų susidarytų 400. Negi 400 apkaltintų, o po to išteisintų žmonių yra jau toks puikus prokurorų darbo įvertinimas?
Jiems juk tenka patirti tikrai nelengvų išbandymų“.
Prokurorui klausimus išsiuntęs ir jo atsakymų išklausęs M.Puidokas liko nustebęs – generalinis prokuroras neįžvelgė jokių problemų.
„Aš tikiu paprastais prokurorais, kurie turėjo pilietinės drąsos prabilti, tačiau į daugumą rimtų ir svarbių klausimų šiandien rimtų ir aiškių atsakymų neišgirdome“, – buvo nusivylęs M.Puidokas.
