Toks sprendimas gegužės 10-ąją priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Gegužės 7 d. prokuratūroje buvo gautas A. Juozaičio pareiškimas, kad balandžio 23 d. Lietuvos radijo laidoje buvo išplatinta tikrovės neatitinkanti šmeižikiško pobūdžio informacija. Pareiškėjas nesutiko su dviejų laidoje išsakytų teiginių teisingumu ir prašė juos įvertinti baudžiamosios teisės prasme.
Išanalizavęs A. Juozaičio pareiškime nurodytus duomenis, susipažinęs su viešumoje paskelbta informacija, prokuroras konstatavo, kad radijo laidoje paskelbti teiginiai savo pobūdžiu neatitinka būtinų Baudžiamojo kodekso 154 str. (Šmeižimas) nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš pareiškėjo nurodytų teiginių buvo paneigtas Lietuvos radijo eteryje.
Pareiškėjas vieną iš nurodytų teiginių (dėl A. Juozaičio vadovaujamo judėjimo neva „stengimosi“ patekti į Europos Parlamentą) prašė įvertinti ne tik kaip jo asmens šmeižimą, bet ir kaip galimą trukdymą rinkimams panaudojant apgaulę. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio teiginio nurodoma, jog tokio pobūdžio informacijos paskleidimas nėra laikytinas rinkėjų apgaule ir nesiekia baustinumo ribų.
Prokuroras pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip griežčiausia, kraštutinė priemonė, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Dėl to pirmiausia, siekiant apginti asmens garbę ir orumą, turėtų būti išnaudotos švelnesnės, Civiliniame kodekse numatytos priemonės.
