Referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo įvyko, tačiau Konstitucija keičiama nebus. Nors referendumas pripažintas įvykusiu, balsų pokyčiams pritrūko.
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 pripažintas neįvykusiu.
Konstitucija keičiama nebus
Preliminariais duomenimis, referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo įvyko, tačiau tam, kad būtų įteisintas pilietybės išsaugojimas balsų pritrūko. Suskaičiavus 1972 apylinkių balsus, paaiškėjo, kad referendume dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo balsavo 52,58 proc. rinkėjų.
Tam, kad referendumas įvyktų, balsavime privalėjo dalyvauti 50 proc. visų rinkėjų, tačiau norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų turėjo pritarti referendumo klausimui.
Šiuo metu Lietuvoje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių. Todėl pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.
Už dvigubos pilietybės išplėtimą balsavo 71,78 proc. dalyvavusių referendume, prieš buvo 26,04 proc.
Pagal VRK duomenis, už balsavo 927 410. Šis skaičius – per mažas.
Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo aktyvumas buvo per mažas
Paaiškėjo, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 žlugo. Nors dauguma balsavusiųjų pritarė tokiam pokyčiui, rinkėjų aktyvumas buvo per menkas.
Tam, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pavyktų, reikėjo, kad rinkėjų aktyvumas pasiektų 50 procentų visų rinkėjų, o klausimui pritartų daugiau negu pusė piliečių, apskritai dalyvavusių referendume. Tiesa, ne mažiau kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Tad tam, kad referendumu būtų pakeista Konstitucija dėl Seimo narių skaičiaus, „už“ pasisakyti privalo ne mažiau negu 822 tūkst. piliečių.
Suskaičiavus 1972 apylinkių duomenis, referendume dalyvavo 47,25 proc. rinkėjų. 73,70 proc. jų tarė „taip“, o 23,07 – „ne“.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės:
07 val. 20 min. Suskaičiuoti visų 1972 apylinkių duomenys. Situacija tokia:
Taip: 71,78 proc.
Ne: 26, 04 proc.
Pagal gautus iš apylinkių duomenis: rinkėjų sąrašuose įrašyta rinkėjų – 2 457 055, referendume dalyvavo 1 291 947 (52,58 proc.), negaliojančių biuletenių – 28 091 (2,17 proc.), galiojančių biuletenių – 1 263 856 (97, 83 proc.)
Referendumas dėl Seimo narių mažinimo:
07 val. 20 min. Suskaičiavus visų 1972 apylinkių duomenis situacija tokia:
Taip: 73,70 proc.
Ne: 23,07 proc.
Pagal gautus iš apylinkių duomenis: rinkėjų sąrašuose įrašyta rinkėjų – 2 457 056 referendume dalyvavo 1 160 862 (47,25 proc.), negaliojančių biuletenių – 37 619 (3,24 proc.), galiojančių biuletenių – 1 123 373 (96, 77 proc.)
Referendume dėl dvigubos pilietybės buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybės nepraranda „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo buvo siūloma Konstitucijoje nustatyti 121 vietos parlamentą vietoje dabartinių 141.
Per šiuos referendumus bei prezidento rinkimų pirmąjį turą rinkėjai pirmą kartą turėjo daugiau laiko balsuoti iš anksto – penkias dienas, o ne dvi, kaip ankstesniuose balsavimuose.
Nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, jis bus kartojamas – R. Karbauskis
Sekmadienį nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl galimybės mažinti kartelę ir bus siūloma jį pakartoti, sako „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
R.Karbauskis žurnalistams tvirtino, kad jau rengiantis referendumui įvertinta, jog sunku pasiekti, kad rinkimuose dalyvautų ir dvigubos pilietybės įteisinimui pritartų daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių piliečių.
„Bet kokiu atveju mes, Seimas, kreipsimės į Konstitucinį Teismą klausdami, ar negalima šitame straipsnyje pakeisti reikalavimo ir tą klausimą kelti kitam referendumui, galbūt per Seimo rinkimus arba kitus prezidento rinkimus dar sykį, bet jau su kitu reikalavimu – nebe 50 proc. (rinkimų teisę turinčių – BNS) Lietuvos gyventojų, bet, pavyzdžiui, 30 procentų“, – žurnalistams sakė R.Karbauskis.
Referendume dėl dvigubos pilietybės siūloma išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“. Dvigubos pilietybės institutas bus išplėstas, jei už tai referendume balsuos ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai.
R.Karbauskis taip pat piktinosi konservatorių agitavimu neimti kito referendumo dėl Seimo narių mažinimo biuletenių ir juos kaltino jį „galbūt sužlugdžius“.
„Tie patys konservatoriai prieš penketą metų siūlė mažinti Seimo narių skaičių. Tai yra šlykštu ir tai panašu į juos“, – dėstė jis.
Balsavime dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo siūloma Konstitucijoje nustatyti 121 vietos parlamentą vietoje dabartinių 141.
G. Landsbergis: labai gaila, kad referendumas dėl pilietybės bus neįvykęs
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako, jog jam yra labai gaila, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės klausimo, panašu, bus neįvykęs. Jo teigimu, reikės ieškoti būdų, kaip prie šio klausimo grįžti.
„Tikrai man labai gaila. Labai apgailestauju, kad referendumas bus neįvykęs. Manau, reikės ieškoti būdų, kaip grįžti prie to klausimo. Akivaizdu, kad mes privalome jį išspręsti“, – Eltai sekmadienį sakė G.Landsbergis.
Paklaustas apie tai, kokiais būdais bus ieškoma sprendimo, jis paminėjo, kad gali būti ketinama rengti nauja referendumą.
„Rengti naują referendumą, ieškoti tinkamesnės formuluotės, nuosekliau dirbti su rinkėjais – tai, ko nebuvo padaryta dabar“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Jis taip pat kritikavo valdančiųjų „valstiečių“ elgesį šio referendumo atžvilgiu ir jo organizavimą.
„Valstiečiai“ įvairiais būdais mėgino palengvinti referendumo sąlygas vietoje to, kad paaiškintų žmonėms, kodėl tas referendumas yra svarbus. Mano žiniomis, vis dar yra balsuojama Londone. Akivaizdu, kad nebuvo pasiruošta rinkėjų antplūdžiui. Tokios techninės detalės parodo, kad dėmesys nebuvo skirtas tinkamas“, – sakė G.Landsbergis.
V. Pranckietis: idėja dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo yra savaime laimėtoja
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, 15min studijoje komentuodamas referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, teigė, kad referendumas yra reikalingas, ir tikisi, kad jis įvyks. Pasak jo, atsižvelgus į žmonių aktyvumą, galima tikėtis, kad referendumui bus pritarta.
„Bet kokiu atveju ši mūsų iniciatyva yra laimėtoja. Ar bus sumažintas Seimas, ar nebus, bet žmonės vieną kartą bus atsakę į klausimą patys sau“, – teigė jis.
Anot V.Pranckiečio, jis pastarojo referendumo idėjos nelaiko populistine, tai yra tiesiog tautos nuomonės atsiklausimas.
„Nesutinku, kad ji populistinė. Jeigu populistinė imti teoriškai, taip, ji atitinka žmonių lūkesčius, tai tada yra populistinė, bet ta populistine prasme (...), kurią naudojame ir žiniasklaida naudoja, tai, manau, kad tai neatitinka tos (prasmės. – ELTA)“, – pridūrė Seimo pirmininkas.
R.Baltaduonis apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo: tai yra laimėjimas
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis LRT eteryje džiaugėsi referendumo dėl pilietybės išsaugojimo rezultatais ir ragino taip pat aktyviai dalyvauti ir rinkimuose po dviejų savaičių.
R.Baltaduonis džiaugėsi pasaulio lietuvių aktyvumu Prezidento rinkimuose ir referendumuose.
„Čia yra vienas iš tų atvejų, kur eilėmis džiaugiamės, o ne liūdime. (...) Mes palauksime tų rezultatų. Labai džiugu matyti, kad trys ketvirtadaliai lietuvių palaiko pilietybės išsaugojimą. Tai yra tikrai didelė persvara. Tai yra laimėjimas. Mums be galo džiugu matyti, kad dešimtys tūkstančių lietuvių, migruojančių po pasaulį, atėjo į rinkimus“, – sakė R.Baltaduonis.
R.Baltaduonis skatino visus pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti rinkimuose gegužės 26 dieną.
„Yra labai aiškūs artimiausi žingsniai. Po dviejų savaičių vyks antras turas Prezidento rinkimuose ir rinkimai į Europos Parlamentą. Mes vėlgi per tas dvi savaites raginsime visus pasaulyje migruojančius lietuvius aktyviai dalyvauti ir tuose rinkimuose, išreikšti savo nuomonę, nes išrinksime atstovus, kurie formuoja politiką, jie rodo lyderystę, kaip toliau gali būti sprendžiami tokie svarbūs klausimai kaip pilietybės išsaugojimas“, – sakė šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis R.Baltaduonis.
Pilietybės referendumo klausimą reikėtų formuluoti paprasčiau – PLB pirmininkė
Referendumui dėl pilietybės nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke sako, kad galimo naujo referendumo klausimas turėtų būti formuluojamas paprasčiau.
„Patį klausimą reikėtų labai paprastai formuluoti, kad kiekvienas suprastų (...). Pačioje formuluotėje, dabar balsavimo dokumente buvo labai kebliai, teisiškai suformuluota ir greičiausiai ne kiekvienas suprato, ką tai reiškia. Pirmiausia reikia orientuotis į tautiečius, kad tai būtų kiekvienam žmogui suprantama ir priimtina“, – BNS sakė D.Henke.
„Tik diskusijų pagrindu bus galima ruoštis kitam žingsniui ir ateityje organizuoti ar naują referendumą, ar ieškoti dar kitų būdų“, – teigė ji.
Pasak PLB pirmininkės, dvigubos pilietybės klausimas turės būti sprendžiamas toliau.
„Tikiuosi, kad būsimo prezidento ar prezidentės dienotvarkėje šis klausimas bus vienas pirmųjų, kuris turės būti sprendžiamas“, – sakė D.Henke.
„Valstiečių“ lyderis, referendumo iniciatorius R.Karbauskis sekmadienį išreiškė idėją, kad referendumas galėtų būti kartojamas, sumažinant būtinų balsų kartelę.
Referendume dėl dvigubos pilietybės siūlyta išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
