„Mes dar negalime apie Liną kalbėti būtuoju laiku. Jos trūksta kiekvieną dieną. Atrodo, kad tuoj atlėks su kokiais nors reikalais. Ji buvo šnekus, aktyvus, greitas, savarankiškas, darbštus žmogus“, – bendraudama su „Lietuvos rytu“ jausmingai kalbėjo Varėnos kultūros centro vadovė Jurgita Žukienė.
Ir jai, ir centro vyriausiajai choreografei Ramunei Butkienei bei „Žeiros“ etnografinio ansamblio vadovei Vaidai Naruševičiūtei kolegės ir draugės Linos išėjimas iš gyvenimo prilygsta baisiam praradimui, nes jos neįsivaizduoja, kaip galės dirbti be jos.
Sakoma, kad nepakeičiamų žmonių nėra, bet 45-erių L.Būdienė esą buvo iš tų, kurios ilgai niekas negalės atstoti.
Ji Varėnoje vadovavo dviem folkloriniams ansambliams – vaikų ir suaugusiųjų. Be to, sugebėjo atgaivinti ir vėl aktyviai veiklai suburti garsųjį Žiūrų kaimo etnografinį ansamblį. Jame dabar dainuoja kelių kartų dainininkai: tėvai, vaikai, anūkai, marčios, žentai.
Likus mažiau nei savaitei iki L.Būdienės mirties ansamblis dar spėjo pakoncertuoti Vilniuje.
Buvo kūrybinių rūpesčių
„Lina ruošėsi Varėnoje kasmet vykstančiam festivaliui „Dzūkų godos“, kuris vyks gegužės viduryje. Todėl tų problemų tikrai buvo.
Festivalio projekte nurodyta, kad būtinai turėtų dalyvauti kolektyvas iš užsienio, o latviai ir baltarusiai atsisakė. Ji dėl to labai sielojosi“, – pasakojo R.Butkienė.
Ji ir V.Naruševičiūtė daug metų su L.Būdiene dirbo viename kabinete, nuolat bendravo, tačiau prisipažino nepastebėjusios, kad pastaruoju metu velionę būtų slėgę kokie nors šeimos rūpesčiai ar kitos bėdos.
„Dėl šeimos ji niekada nesiskųsdavo. Sūnus puikiai mokėsi mokykloje, dabar studijuoja Vilniaus universitete. Mes visos su ja kartu džiaugdavomės, kad užaugo toks šaunus vaikinas. Nuo pat mažens ir šoko, ir dainavo, ir buvo aktyvus ateitininkas“, – prisiminė J.Žukienė.
Nė viena kolegė nepastebėjo ir to, kad L.Būdienė būtų turėjusi kokių nors problemų dėl to, kad maždaug prieš dvejus metus, su vyru Vaidu Būda pardavusi butą Varėnoje, nusipirko namą Perlojoje ir ten jau buvo apsigyvenusi.
Tiesa, išvažiavus sūnui studijuoti į Vilnių, sutuoktiniai Perlojoje nuomojosi nedidelį seną namuką, o įsigytą namą nugriovė tikėdamiesi pasistatyti naują.
Bendradarbės prisiminė, kad L.Būdienė džiaugėsi išvažiavusi į Perloją, kad turės savo namą, daržą. Kelis kartus čia buvo atsivežusi pakoncertuoti ir savo ansamblį.
„Į Perloją Lina visada važiuodavo su džiaugsmu. Pasikalbėdavome ir kada agurkus ar pomidorus sodinti.
Jeigu ir būdavo kokių nors rūpesčių, ji visada sakydavo, kad visa tai – laikina“, – dalijosi nesenais prisiminimais L.Būdienės bendradarbės.
Jos neneigė, kad ir joms pačioms būtų ne pro šalį profesionali psichologų pagalba, nes niekaip negali rasti atsakymo į klausimą, kodėl toks aktyvus ir, atrodytų, teigiamas žmogus, kokia buvo L.Būdienė, galėjo nutraukti savo įvairia veikla kunkuliuojantį gyvenimą.
„Kartais ir apie save pagalvojame, kad lyg ir viskas gerai, ir staiga – toks baisus sprendimas“, – širdgėlą liejo V.Naruševičiūtė.
Prieš mirtį dar vedė renginį
Dar labiau L.Būdienės sprendimas pasitraukti iš gyvenimo atrodo netikėtas žinant tai, kad, likus vos parai iki tos kraupios dienos, ji Varėnos kultūros centre vedė jau daugiau nei dešimt metų vykstančią Atvelykio vakaronę vyresnio amžiaus žmonėms.
„Tą renginį pati organizavo, o jame dalyvavo ne vienas kolektyvas, kaimo kapelos, pavieniai muzikantai.
Dieną prieš tai vyko dar ir šokių vakaronė, kurioje Lina irgi dalyvavo, šoko.
Vis prisimenu mūsų paskutinį pasimatymą toje vakaronėje – kaip bendravome, kaip ji šypsojosi.
Sunku suvokti, kaip po viso to žmogus gali priimti tokį sprendimą“, – su ašaromis akyse pasakojo R.Butkienė.
Iš Kultūros centro L.Būdienė balandžio 27 dieną išėjo apie devintą valandą vakaro. Balandžio 29-ąją ji planavo su kolegėmis vėl susitikti darbe, tačiau tą dieną buvo jau pašarvota centro salėje.
Žiūrų žmonės gedi vadovės
Ieškodami atsakymo, ką slepia L.Būdienės mirtis, „Lietuvos ryto“ žurnalistai apsilankė vaizdingame Dzūkijos šile, ant Ūlos krantų, esančiame Žiūrų kaime.
Žiūrų etnografinio ansamblio veteranė ir buvusi ilgametė jo vadovė Marcelė Paulauskienė prisipažino iki šiol negalinti atsigauti: „Negaliu patikėti. Juk Linutės dėka maždaug prieš ketverius metus mūsų ansamblis vėl atsikūrė, sutvirtėjo.
Mes visai neseniai repetavome, Vilniuje koncertavome. Ji ir pati dainavo, ir sūnų atsiveždavo. Buvo labai nuoširdi, aktyvi moteriškė. Ir kas gali žinoti, vaikeli, kodėl taip atsitiko? Gal ir Dievui reikia gerų žmonių“?
M.Paulauskienė tik užsiminė, kad L.Būdienė skundėsi, jog turėjo šiokių tokių finansinių sunkumų, mat kai pirko namą Perlojoje, teko dalį pinigų skolintis iš giminaitės.
Bendraujant su netoli M.Paulauskienės gyvenančia L.Būdienės pussesere Rima Alubauskiene apie velionę teko išgirsti tik gerų žodžių: „Pirmiausia ji buvo labai jautri. Galbūt tie jautrūs žmonės ir palūžta greičiau, nes neišsišneka.
Gal ir šeimoje buvo kokių nors subtilių dalykų. Čia ir yra gyvenimo subtilybės.
Jei tie žmonės suprastų ir būtų stiprūs, nueitų pasikalbėti pas psichologus.“
Sužinojusi apie pusseserę ištikusią tragediją R.Alubauskienė nepatikėjo ir puolė jai skambinti. Kuo ilgiau skambėjo telefonas, tuo labiau grėsminga žinia panašėjo į tiesą. Galiausiai atsiliepęs L.Būdienės vyras patvirtino, kad žmonos nebėra.
„Mus visus ištiko šokas. Jeigu būtume žinoję, kad yra kokių nors problemų, tikrai būtume padėję. Juk mes kartu buvome Žiūrų ansamblyje. Kad bent būtume įtarę... Juk ir su giminėmis susitikę išgeriame kavos, pasikalbame, bet nežinom, kas kam širdyje. Paskutinį kartą matėmės per mūsų ansamblio koncertą balandžio 23-iąją Vilniuje.
Bet ir tada nieko nepastebėjau. Matyt, ji buvo stipri tuo požiūriu, nes norėjo nuo viso to apsaugoti šeimą“, – mįslingai svarstė R.Alubauskienė.
Nuo ko L.Būdienė siekė apsaugoti savo šeimą, giminaitė neužsiminė. Esą teisėsauga atlieka tyrimą ir, tikėtina, išsiaiškins, kas pusseserę privertė ryžtis pragaištingam sprendimui.
Perlojoje liko tik pamatai
Nuvykus į Perloją apžiūrėti L.Būdienės įsigyto namo vaizdas pribloškė – nemenkame sklype miestelio viduryje likę tik pamatai ir nedidelis šiltnamis.
Netoliese gyvenanti Marytė Banevičienė su ašaromis akyse pasakojo, kad L.Būdienė šalia jos augo nuo vaikystės, su viena jos dukterų mokėsi vienoje klasėje ir daug metų artimai bendravo.
„Aš jai sakiau: „Linula, jei tu žadėjai Varėnoje parduoti butą, kam tu šitą namą nugriovei?“ Juk jai pinigų būtų reikėję tik tada, kai būtų stačiusi namą. Bet, matyt, galvojo, ką čia ta sena boba kalba. O, kai jau namą vyras nugriovė, tai buvo viskas.
Kviečiau apsigyvent pas save, bet Lina nutarė: geriau – pas svetimus žmones, tai padėjau jiems laikinai pagyventi pas gerus žmones Perlojoje susirast namuką“, – pasakojo M.Banevičienė.
Nors ji ir labai artimai daug metų bendravo su L.Būdiene, prisipažino nelaimės nenujautusi. Esą jeigu bent žodžiu Lina būtų užsiminusi apie ją prislėgusias problemas, būtų padėjusi ir pati M.Banevičienė, ir jos sūnus, gyvenantis Amerikoje, ir dvi dukros.
„Viešpatie, skolinosi pinigų iš kitų, o man nieko nepasakė! Man Vaidas sakė, kad ji penkiolika tūkstančių eurų atidavė sukčiams“, – sielojosi M.Banevičienė.
Paklausta, iš kur atsirado tie sukčiai, ji atviravo, kad L.Būdienė su jais ryšį atradusi internetu.
M.Banevičienė taip pat girdėjusi kalbų, esą Lina pastaruoju metu su kažkuo telefonu bendraudavo rusų kalba.
Kas išviliojo pinigus?
Svarstydama, kas ir kaip galėjo sužinoti, kad L.Būdienė, pardavusi butą Varėnoje, turi nemenką sumą pinigų, M.Banevičienė teigė mananti, jog tokias žinias aferistams galėję perduoti „kas nors iš vietinių žmonių“: „O gal ji susigundė tais internetu platinamais skelbimais, esą duosi tam tikrą sumą pinigų, o susigrąžinsi dvigubai daugiau.
Kiek žinau, jos buvo paprašyta į kažkokią sąskaitą pervesti 800 eurų ir ji, kvailelė, su niekuo nepasitarusi, pervedė. Bet per savaitę jai buvo pervesta dvigubai tiek – 1600 eurų. Matyt, taip ją ir užkabino.
Po to jai buvo ir grasinama, nes, matyt, ji jau nebeturėjo pinigų. Bet dar šeštadienį, dieną prieš mirtį, atrodo, nemenką sumą pervedė į Prancūziją. O sekmadienį, kai jau buvo mirusi, į jos mobilųjį telefoną atkeliavo žinutė – reikalauta dar 1800 eurų.“
Vis nerasdama atsakymo, kodėl L.Būdienė nei pati ieškojo išeities iš keblios situacijos, nei prašė artimųjų ar gerų draugų pagalbos, M.Banevičienė įtarė, kad tylėti artimą draugę greičiausiai vertė gėdos jausmas arba baimė: „Matyt, jai buvo gėda, kad sužinos aplinkiniai, kad ji, atrodytų, protinga, išsilavinusi moteris, pridarė tokių nesąmonių. Jeigu tik būčiau žinojusi, viską su savo vaikais būtume sutvarkę.“
Likus parai iki tragedijos L.Būdienė skambino savo vyrui, kuris dirbo Varėnoje, ir siūlė Atvelykio sekmadienį jį parvežti po darbo į Perloją. Tačiau šis pasakė grįšiąs savarankiškai.
„Skambino ji ir man, norėjo ateiti sekmadienio rytą. Bet pasiūliau susitikti ryte bažnyčioje, o po mišių užsukti pas mane išgerti kavos. Jei nebūčiau prieštaravusi tokiems jos planams, gal ir nebūtų įvykusi ta tragedija? Gal būtume išsikalbėjusios apie jos problemas?“ – pati sau skaudžius klausimus uždavinėjo M.Banevičienė.
Artimieji atsitvėrė tyla
Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate dėl L.Būdienės mirties iškelta baudžiamoji byla, vyksta tyrimas.
Velionės sūnus Laurynas Būda tvirtino, kad kol kas apie motinos tragediją kalbėti negalįs dėl teisėsaugininkų atliekamo tyrimo.
Investicijos virsta dideliais nuostoliais
Pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo atvejų, kai žmonės pinigus praranda susivilioję siūlymais internete pelningai investuoti.
2019 metų kovą Šakių gyventoja, ieškojusi internete galimybių investuoti ir anksčiau praradusi nemažai pinigų, vos neužlipo dar kartą ant to paties grėblio. Ji patikėjo iš užsienio paskambinusiu rusakalbiu vyriškiu, kuris siūlėsi padėti susigrąžinti anksčiau prarastus pinigus.
Kai šakietė akylų banko darbuotojų patikinta, kad turi reikalų su aferistu, užblokavo savo banko sąskaitą, sukčius bandė ją šantažuoti – esą jeigu neperves sutartos sumos už tariamas paslaugas, sulauks griežtų sankcijų. Šios istorijos detalės itin panašios į L.Būdienę įvėlusios aferos aplinkybes.
Šių metų balandžio pradžioje kriminalistai skambino pavojaus varpais, kad vien tik Šiaulių apskrityje, patikėję sukčių pasiūlymais pelningai investuoti, žmonės prarado dideles sumas. Vienas jų neteko beveik 14 tūkst. eurų.
Dar didesnės sumos 2016 metais neteko Joniškio gyventoja – ūkininkė internete užkibo ant finansų ekspertu pasivadinusio sukčiaus jauko ir prarado 80 tūkst. eurų santaupas. Su tuo „ekspertu“ ūkininkė bendravo interneto svetainėje trade.xtrade.com.
Teisėsaugininkai nustatė, kad įmonės būstinė įsikūrusi Limasolyje (Kipras), o jos veikimo sąlygose nurodyta, kad ji neatsako už klientų patirtus nuostolius.
