Kuo visa tai baigėsi? Uteniškis Matas tapo vienu iš šio konkurso praėjusių metų nugalėtoju. Jo mokytojas ir darbo vadovas Stasys Kirdeikis pabrėžė, kad šis gimnazistas – ne iš kelmo spirtas. M.Petrėnas laimėjo jau ne vieną konkursą ir niekada nenuleidžia rankų: „Jei paprašyčiau pristatyti Mėnulio grunto pavyzdžių, labai nenustebčiau, jei pristatytų.“
„Mūsų eksperimentas“ – gamtamokslinius dalykus, technologijas, inžineriją, menus, tiksliuosius mokslus apimantis konkursas. Šį konkursą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) bei STEAM srities dalykų mokytojų asociacijos.
Konkursas finansuojamas ES fondų lėšomis.
Dalyviams reikia užpildyti anketą ir LMNŠC nusiųsti nuorodą į eksperimento esmę atspindintį filmuką.
Dalyvio anketą galima rasti tinklalapio lmnsc.lt rubrikoje „Mūsų eksperimentas“. Tai galima padaryti iki gegužės 13 dienos 15 val. Jei kyla klausimų, galima skambinti telefonu 85 267 19 12 šio konkurso koordinatorei Ingridai Kučiauskienei.
Darbą tęsia toliau
Pernykščio „Mūsų eksperimento“ dalyvis M.Petrėnas aiškinosi, kuo dengti saulės kolektorių – stiklu ar plastiku. Tokį tyrimą atlikęs gimnazistas tapo konkurso nugalėtoju.
„Saulės kolektorius – įrenginys, kuris saulės spinduliuojamą šilumą perduoda vandeniui ir jį sušildo. Kolektoriai vis labiau naudojami buityje vandeniui šildyti, taip taupant elektros energiją, bet pirminė tyrimo idėja buvo Žemės atmosferos šiluminio pralaidumo tyrimas.
Reikėjo sukonstruoti šiluminės spinduliuotės jutiklį, kuris jungtųsi prie kompiuterio. Vėliau šis jutiklis buvo pritaikytas daug praktiškesniam tyrimui – saulės kolektorių efektyvumo didinimui“, – apie savo gimnazisto darbą pasakojo mokytojas S.Kirdeikis.
Atlikus daugybę matavimų, paaiškėjo, kad nėra esminio skirtumo: tiek stiklas, tiek plastikas duoda labai panašius rezultatus, todėl darbo išvadose teigiama, kad gaminant kolektorių galima imti tas medžiagas, kurios konstruktoriui priimtinesnės.
Mokytojas patikino, kad Mato darbo rezultatai pritaikomi praktiškai.
„Garantuotas ryšis su gyvenimu, pavyzdžiui, mano kieme stovi saulės kolektorius, kuris dengtas plastiku.
Šiais metais saulės kolektorių tema plėtojama, prie Mato prisijungė dar vienas mokinys, Kernius Staknys, ir jie tiria, kaip kelis kolektorius sujungti į vieną sistemą, taip, kad bendrai jie veiktų efektyviau, taip pat dabar jie bando sukurti saulės kolektoriaus veikimo algoritmą, kuris galėtų padidinti kolektoriaus atiduodamą šilumos kiekį“, – gimnazistų užmojus atskleidė S.Kirdeikis.
Gimnazistas nebijo iššūkių
Matas ir jo mokytojas S.Kirdeikis pernai labai apsidžiaugė sužinoję, kad konkurso nugalėtojų laukia kelionė į Suomiją. Juolab Helsinkyje jie apsilankė ypatingame mokslo centre „Heureka“, pasidairė Rygoje, Taline.
„Matas yra linkęs į gamtos mokslus, į inžineriją. Kelis kartus yra tapęs rajoninės fizikos olimpiados nugalėtoju, taip pat dalyvauja įvairiuose konkursuose, viktorinose. Jis – aktyvus „Jaunųjų tyrėjų“ būrelio narys, padeda vesti renginius.
Matas nebijo iššūkių ir niekada nuleidžia rankų iškilus sunkumams, o tiriamoje veikloje sunkumai ir įvairios problemos neišvengiamos. Kažko trūksta, kažkas neveikia ar sudega, Matas visada randa sprendimą. Matas yra orientuotas į rezultatą, pradėtus darbaus visada baigia“, – pasakojo fizikos ir informacinių technologijų mokytojas S.Kirdeikis.
Neprisireikia specialiai ruoštis konkursui
„Mūsų eksperimente“ Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos jaunieji tyrėjai šiemet dalyvaus jau ketvirtą kartą.
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje veikia Jaunųjų tyrėjų būrelis. Į jo užsiėmimus sugužėję mokiniai mokosi naudotis laboratorine įranga, įvairiais matavimo prietaisais, susipažįsta su įvairiais tyrimo metodais, mokosi planuoti tyrimą, kelti hipotezes, jas tikrinti, formuoti, o vėliau pristatyti ir išvadas. Čia jaunieji tyrėjai atlieka įvairius projektus, kurių metų imasi tyrimų.
Kaip pasakojo jų mokytojas ir šio būrelio vadovas S.Kirdeikis, tyrimų eiga filmuojama, rengiami aprašymai. Tad eksperimentų, kad dalyvautum konkursuose, specialiai daryti nereikia.
„Kadangi produktas būna sukurtas, tai būtų neracionalu šiuos darbus padėti į stalčių ir užmiršti. Šiuos projektus mokiniai pristato respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose, pateikia konkursams.
Konkursas „Mūsų eksperimentas“ vyksta kaip tik pavasarį, kai dauguma projektų būna užbaigti, todėl kai kurie mokiniai pateikia darbus būtent šiam konkursui. Nemažai darbų pernai buvo pateikta ir konkursui „Fizikos bandymai aplink mus“, kur pelnyta nemažai prizų“, – vardijo S.Kirdeikis.
Jis pabrėžė, kad mokiniai eksperimentuoja laisvai, demokratiškai, nepatirdami įtampos ar streso. Jaunieji tyrėjai renkasi į fizikos kabinetą kartą per savaitę – trečiadienį. Dalis tiriamųjų veiklų atliekama fizikos kabinete, naudojant įvairius prietaisus, didesnė tyrimų dalis atliekama namuose, laukuose ar dar kur kitur.
„Užsiėmimai klasėje neturi griežto formato, paprastai tiesiog kalbamės, mokiniai pasakoja, kaip jie daro savo tyrimus, kas veikia ir kas neveikia, tariamės, sprendžiame problemas, kaip ką jungti, ką su kuo sulituoti. Vieni kitiems patariame, man čia dažnai tenka konsultanto vaidmuo“, – apibūdino S.Kirdeikis.
Mokytojui mieli ir varžtai bei pjūklai
„Esu fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, nors dar galėčiau drąsiai būti ir technologijų mokytoju. Varžtai, suvirinimo aparatas, laidai, betonas, grąžtai ir pjūklai man yra labai mieli ir malonūs.
Veiksmų frontas labai susiaurėtų, jei būtų užsiimama vien tik fizika. Mokinių veikla dažnai būna inžinerinio pobūdžio, nėra inžinerijos be formulių ir be matematikos, todėl mūsų būrelio veikla ir remiasi STEAM koncepcija“, – paaiškino mokytojas.
Atlikdami tyrimus, mokiniai naudoja moderniąsias technologijas, beveik visi tyrimai kompiuterizuoti. Mokiniai paprastai nematuoja su liniuote, o naudoja atstumo jutiklį, kuris duomenis perduoda į kompiuterį. Čia jie kaupiami, mokiniai juos apdoroja kokia nors programa, atvaizduoja grafiku.
Tyrė ir aidą
S.Kirdeikis pasakojo, kad dalis tyrimų būna robotizuoti, juk robotas veiksmus atlieka tiksliau negu žmogus.
Tarkim, pernai vienas iš projektų buvo „Robotas – dinamometras“. Viena mokinių komanda sukonstravo robotą, kuris privažiuodavo prie tiriamo objekto ir išmatuodavo trinties jėgą tarp objekto ir atramos. Duomenis perduodavo į kompiuterį, atvaizduodavo ekrane ir surašydavo į failus.
Šiemet panašus robotas laužė betoninius pamatų modelius, buvo tiriama, kokios formos betoninis pamatas atlaiko didesnes apkrovas.
„Kai kuriuose bandymuose naudojamas išmanusis telefonas, kurio dalis mokytojų taip nekenčia, bet išmanusis telefonas turi temperatūros, garso, šviesos, magnetinio lauko, gravitacijos jutiklius ir tinkamai jį suprogramavus, jis tampa galinga tyrimo laboratorija.
Viena merginų komanda pernai atliko tyrimą „Patalpų akustikos tyrimas“. Jos panaudojo išmaniojo telefono jutiklius ir išmatavo garso atspindžio nuo patalpų sienų trukmę, įvertino, kuriose mokyklos patalpose aidas labiausiai blogina garso kokybę“, – pavydžiais veiklą iliustravo pedagogas.
Pasitaiko ir kuriozų
S.Kirdeikis pasakojo, kad dalį darbų temų mokiniai sugalvoja patys, kai kurias temas pasiūlo jis.
„Menas nėra mūsų tyrimo objektas, bet stengiamės, kad mūsų konstruojami prietaisai padoriai atrodytų, linijos būtų tiesios, kampai – statūs.
Ne visi tyrimai pavykta. Šiemet buvo kuriozinė situacija, mokinių komanda sukonstravo raketos modelį ir rengėsi tyrinėti kuro efektyvumą, bet, paleidus variklį, ant žemės stovėjusi raketa virto taškeliu danguje, judesio davikliai nespėjo nieko išmatuoti. Raketa, variklis buvo vienkartinio panaudojimo.
Dalis veiklų yra skirta astronomijai, turime du teleskopus, stebime dangų, organizuojame stebėjimus kitiems mokiniams, miestelėnams, bet tyrimų šitoje srityje nevykdome“, – pasakojo mokytojas S.Kirdeikis.
Be „Jaunųjų tyrėjų“, Adolfo Šapokos gimnazijoje veikia ir chemijos būrelis „Eksperimentinė chemija“, kurios dalyviai taip teikia savo darbus konkursui „Mūsų eksperimentas“. Biologai turi savo klubą „Viola“.
Nepamiršta ir teorijos
Kas tie jaunieji tyrėjai? Aišku, kad ateityje jie taps mokslininkais?
„Paprastai tiriamojoje veikloje dalyvauja mokiniai, kurie daug kuo domisi, yra perpratę įvairias technologijas, orientuoti į rezultatą, o susidūrę su sunkumais ieško išeičių.
Jų įvairiuose mokomųjų dalykų pasiekimų vidurkiai paprastai būna truputį didesni už vidutinį.
Tačiau būna ir išimčių. Visiems mokiniams sujungti laidą, įsukti varžtą, nufilmuoti, pasakyti savo nuomonę – ne problema.
Yra mokinių, kurie labiau linkę į teorinius darbus, jiems labiau patinka spręsti problemas pieštuku, pasiėmus popieriaus lapą ir skaičiuotuvą, bet ir jiems veiklos pakanka“, – apie savo ugdytinius pasakojo S.Kirdeikis.
Eksperimentai dažni šio mokytojo pamokose. Dalis jų vyksta gimnazijoje, dalį bandymų mokiniai atlieka Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kauno technologijos universitete, Utenos kolegijoje.
„Eksperimentas – būtina, bet ne pakankama sąlyga, kad mokiniai gerai suprastų gamtos mokslus, labai svarbus ir teorinis pasirengimas“, – sakė S.Kirdeikis.
Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.
