Pasitikėjimas teisingumu: prioritetas – dėmesys žmogui

Viena pagrindinių konferencijos pranešėjų, JAV teisėja, procedūrinio teisingumo ekspertė Victoria Pratt, dėl savo plataus ir kūrybiško požiūrio į savo, kaip teisėjos, misiją, pakeitusi daugybės žmonių likimus JAV, akcentavo teisėjų efektyvios komunikacijos svarbą bei poreikį gilintis į kiekvieno žmogaus situaciją, nepaisant didelių darbo krūvių ir laiko stokos: „Žodžiai, parašyti ant popieriaus, žmogui nieko nereiškia – norėdami būti gerbiami, turime pakelti į žmogų savo akis ir paprastais žodžiais paaiškinti tai, kas mums, teisėjams, dažnai atrodo savaime suprantama“, – sakė teisėja.

Keliaudama po visą pasaulį ir bendraudama su skirtingų šalių teisininkais procedūrinio teisingumo ekspertė mato tą pačią problemą – žmonės, ateinantys į teismą, yra sunerimę, nes nesupranta, kas jų laukia, todėl teisėjams labai svarbu būti tais, kurie paaiškintų, rodytų dėmesingumą, gilintųsi į situaciją, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visai kitokia: „Teismas bus gerbiamas tik tada, kai pats rodys pagarbą proceso dalyviams“, – įsitikinusi teisėja.

V.Pratt pateikė pavyzdį iš savo darbo tuo metu prasčiausiu laikyto teismo Naujajame Džersyje, kuriame kasdien buvo nagrinėjamos narkomanų, prostitucijos, problemiškų paauglių bylos. Teisėja čia sugebėjo ne tik pakeisti vyravusią kultūrą ir požiūrį į šiuos žmones, kurie iki patekdami į teismo posėdžių salę JAV visuomenėje jau buvo nurašyti, bet ir užuot siuntusi juos į kalėjimą per specialias programas padėjo grįžti jiems į normalų gyvenimą.

„Kartą pas mane dėl narkotinių medžiagų vartojimo pateko vyriškis, turintis sūnų, bet niekada nesugebėjęs juo deramai pasirūpinti. Atkreipdama jo dėmesį į tai, kad per kvaišalus jis niekada neturėjo galimybės būti geru tėvu savo vaikui, šiam žmogui aš pasiūliau galimybę pasitaisyti – eiti namo, viską apgalvoti ir po 2 savaičių sugrįžti atgal į teismą, kur jam bus suteikta pagalba, priskirta speciali grupė kovai su priklausomybe. Vyriškio akyse tuomet pamačiau ašaras, tačiau nesitikėjau, kad jis sugrįš. Mano nuostabai, po sutarto laiko vyras sugrįžo, priežastį jis įvardijo žodžiais, ilgam įstrigusiais man atmintyje: „Grįžau, nes Jūs man parodėte daugiau meilės, nei aš pats jos parodžiau sau“, – pasakojo V. Pratt, pabrėždama, kad kai teisėjai pradeda elgtis kitaip, nei visuomenei yra įprasta, žmonės juos taip pat pradeda matyti kitaip.

Dėl profesionalumo vedant procesą ir išskirtinio dėmesingumo žmogui žinoma Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danutė Žvinklytė, kalbėdama apie XXI a. teisėjo misiją, akcentavo, kad visuomenė tikisi paprasto, atviro, kvalifikuoto, sąžiningo teisėjo, kuris gali išspręsti jų problemą: „Iš savo asmeninės patirties galiu teigti, kad teisėjas, vadovaudamas teismo posėdžiui, neturi rodyti savo emocijų, jis bet kokioje situacijoje privalo išlikti santūrus ir nešališkas, tačiau teisėjas turi būti dėmesingas, pagarbus proceso dalyviams, nesvarbu, kokia jų socialinė ar finansinė padėtis.“

Pasak D.Žvinklytės, teisėjas, laikydamasis formalių proceso taisyklių, teismo posėdžio metu turėtų sukurti tokią posėdžio atmosferą, kad proceso dalyviai nebijotų užduoti klausimų vieni kitiems, nebijotų atsakyti, jaustųsi neįsitempę ir saugūs: „Besiginčijantiems žmonėms labai svarbu, kad teisėjas gilinasi į jų ginčo esmę, o nėra tik pasyvus stebėtojas. Besibylinėjantis žmogus nori būti išklausytas, išgirstas ir suprastas. Tą jausdami proceso dalyviai adekvačiau reaguoja ir į teismo sprendimus.“

Kuriant atvirą santykį su visuomene, pasak teisėjos D.Žvinklytės, svarbų vaidmenį vaidina teisminė mediacija, kurios metu, padedant rasti taikų ginčų sprendimo būdą, teisėjas gali kalbėti paprastesne, ne tokia teisine kalba: „Kadangi iš prigimties esu optimistė, nenuleidžiu rankų net tuomet, kai šalys pasitraukia iš mediacijos, nes žinau, kad įdėtas darbas gali pasitarnauti taikos sutarčiai sudaryti teisminio nagrinėjimo metu arba tiesiog santykiams atkurti.“

Taip pat, pasak teisėjos, kita svarbi teisėjo misija – bendrauti su visuomene, ją šviesti ir sudaryti sąlygas, kad teismų veikla būtų tinkamai suprasta: „Teisėjų patirtis ir įžvalgos yra unikalios, todėl tai turi būti žinoma visuomenei. Teisėjas turi bendrauti su visuomene, būti aktyvus teisinio švietimo renginių dalyvis, skleisti savo žinią – teismo sprendimą. Jei teisėjas aiškiai ir suprantamai žmonėms paaiškina, kodėl jis priėmė būtent tokį sprendimą, mažiau lieka vietos nereikalingoms interpretacijoms.“

Konferencijoje buvo pristatyta 2012 m. teismuose pradėjusios veikti teismo savanorių tarnybos veikla ir pasiekimai. Siekiant užtikrinti, kad į teismus užsukantys lankytojai jaustųsi saugiau, šiandien šešiuose šalies teismuose juos pasitinka 49 teismo savanoriai, kurie padeda susiorientuoti teismo patalpose, pasaugoti bylos dalyvių mažamečius vaikus, užtikrinti sklandų teismo procesą.

Pasak Kauno apylinkės teismo savanorės Kristinos Burakovaitės, daugelis žmonių, pirmą kartą atėjusių į teismą, ne tik nežino, kaip elgtis, bet ir būna apimti baimės ar nerimo: „Kai tu pasitinki žmogų, atsakai į jam rūpimus klausimus, labai gerai pamatai, kaip žmonės nusiramina, patiria mažiau streso. Empatija ir dėmesys yra pagrindiniai dalykai, kurie daro poveikį.“

Konferencijoje akcentuota, kad šiais neramiais ir iššūkių teisingumo vykdymui negailinčiais laikais teismai yra tie, kurie kaip niekad reikalingi demokratinės valstybės piliečiams, todėl efektyvi komunikacija ir dėmesys žmogui ir toliau išliks vieni svarbiausių teismų veiklos prioritetų: „Susikoncentravus į teismų sistemoje dirbančių žmonių kompetencijų, psichologinio ir fizinio saugumo teismuose didinimą ir siekį spartinti bylų nagrinėjimo procesus, panaudojant informacines technologijas, pasiekta išties ženklių rezultatų, svarbu šia kryptimi aktyviai judėti ir toliau“, – renginyje kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas R. Gadliauskas.

Aktualu žinoti:

Projektas „Visuomenės pasitikėjimo teismais stiprinimas“.