Lietuvos tūpsnis prieš Rusijos karinį šulą J. Borisovą: neįtikino net slapti radiniai

2019 m. gegužės 7 d. 06:17
Atrodo, kad teismuose dešinė nežino, ką daro kairė. Vienus pastatus, nors jie pastatyti turint visus leidimus, liepiama nugriauti, o kitus, kurie išdygo nelegaliai, leidžiama įteisinti.
Daugiau nuotraukų (5)
Su visais statybos leidimais pastatyti vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose ar prie Smiltynės kraštovaizdžio derantis gyvenamasis namas turi būti nugriauti, nes esą atsirado neteisėtai. Taip nutarė Lietuvos teismai.
Tačiau Rusijos karo pramonės magnato Jurijaus Borisovo valdose Trakų rajone nelegaliai įrengtas privačiose valdose dar neregėtas statinys – milžiniška šaudykla, kurioje tikrinami ir snaiperiams skirti ginklai, gali stovėti toliau.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nelegaliai pastatyto statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, o jos savininkui turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį.
Remdamasis šiais argumentais teismas panaikino Statybos inspekcijos sprendimą nugriauti nelegalų statinį, o prokuratūra, net susiriesdama reikalavusi nušluoti nuo žemės paviršiaus Vijūnėlės dvarą, nė piršto nepajudino, kad būtų likviduota nelegali šaudykla.
Apie tai, kad su J.Borisovu siejamai bendrovei „Geovika“ priklausančioje beveik 150 hektarų plotą užimančioje sodyboje Trakų rajone yra ne tik sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, lėktuvų kilimo takas, bet ir viena ilgiausių Europoje privatiems savininkams priklausančių nelegalių požeminių šaudyklų, statybos inspektoriai sužinojo 2016 metais iš „Lietuvos ryto“ publikacijos.
Apie šią šaudyklą ir kitus sodyboje esančius nelegalius statinius tuomet prasitarė su J.Borisovu besiskirianti ir dėl turtų kovojanti jo žmona Irina.
Buvęs prezidento Rolando Pakso rėmėjas, o dabar – Rusijos gynybos ministerijos holdingo, kuris remontuoja ir gamina karinius sraigtasparnius, generalinis direktorius J.Borisovas sodybą kartu su žmona įsigijo atskirais sklypais.
Ten buvo pastatyta ir prabangiai įrengta keliolika statinių. Didžiausias jų – J.Borisovo šeimai skirtas daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų namas, kurio beveik visą antrąjį aukštą užima miegamasis, o drabužinės dydis – toks kaip vidutinis butas. Šioje sodyboje buvo įrengtas lėktuvų kilimo takas ir sraigtasparnių nusileidimo aikštelė su angarais jiems laikyti, keturračių motociklų trasa, teniso aikštynas, prie nuosavo ežero kranto atsirado didžiulis burlaivis.
Kad galėtų koncertuoti į sodybą atvykstantys Rusijos muzikantai, buvo įrengta vasaros estrada – apvalus pastatas stiklo sienomis.
Šaudyklas statė slapčia
Tuo pat metu nelegaliai buvo renčiamos ir dvi šaudyklos. Nors norint įrengti net ir mažiausią šaudyklą būtina gauti daugybę policijos leidimų, į pareigūnus nei J.Borisovas, nei vėliau oficialiai sodybos savininkais tapę bendrovės „Geovika“ atstovai nesikreipė.
Kalbama, kad slapčia tunelius kasę ir šaudyklas įrengę darbininkai bei specialistai buvo prigrasinti apie tai niekam neprasitarti.
Pasirūpinta ir tuo, kad joks pašalinis, atvykęs į sodybą, nepastebėtų, kad čia veikia šaudyklos.
Vaikštant po teritoriją jų paprasčiausiai nematyti.
Sklido gandai, kad įrengus šaudyklas ten slapta galėjo būti atvežta ir daugybė kovinių ginklų. Gali būti, jog tarp jų buvo ir snaiperių šautuvų. Ekspertų nuomone, tokio tipo ir ilgio šaudykloje naudojami būtent snaiperiniai ginklai.
„Šaudyklose reguliariai lankydavosi ir, matyt, iki šiol lankosi J.Borisovui artimi žmonės. Negaliu pakomentuoti, kokiu tikslu įrengtos šios nelegalios šaudyklos, – to reikia klausti paties J.Borisovo“, – „Lietuvos rytui“ tuomet sakė jo žmona Irina, kuri, skirtingai nuo savo vyro Rusijos piliečio, turi Lietuvos pilietybę.
Iš pradžių nieko nerado
Iš pradžių šios šaudyklos neaptiko ir po publikacijos „Lietuvos ryte“ į sodybą atvykę Statybos inspekcijos tikrintojai.
Du kartus jie tikrino visą teritoriją, tačiau jokių požeminių šaudyklų nerado. Trečią kartą inspektoriai į sodybą atvyko su geofizikais, kurie specialia įranga turėjo ieškoti slaptų požeminių statinių, bet jų į teritoriją apsaugininkai neįleido.
Patekti į vidų pavyko tik po to, kai tikrintojus įleisti įpareigojo Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Specialistai, atlikę tyrimus, nustatė, jog maždaug pusantro metro gylyje yra įrengtas 300 metrų ilgio ir 3 metrų pločio statinys, kurio plotas – 952 kvadratiniai metrai.
Į raginimus nereagavo
Po šio tyrimo 2016 metų pabaigoje statybos inspektoriai surašė privalomą nurodymą J.Borisovui iki 2017 metų gegužės pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Kadangi iki nurodyto termino požeminis statinys nebuvo pašalintas, inspekcija kreipėsi į teismą.
Firmos savininkai nerūpėjo
Praėjusių metų gegužę Trakų teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad J.Borisovas jau nėra ne tik požeminio statinio, bet ir sklypo savininkas.
Teismo nuomone, J.Borisovas neturi jokio teisinio pagrindo pašalinti neteisėtos statybos padarinius sklype, kuris šiuo metu yra „Geovikos“ bendrovės nuosavybė.
Teismas nesigilino į tai, kad faktinis „Geovikos“ savininkas gali būti pats J.Borisovas, o bendrovei vadovauja ištikima šio veikėjo bendražygė, jo įmonės „Avia Baltika“ Teisės departamento direktorė Jūratė Vainikonienė.
J.Borisovas tokiu teismo sprendimu liko patenkintas.
Atsiliepdamas į Statybos inspekcijos apeliacinį skundą jis net pasityčiojo: „Statybos inspekcija sukūrė absurdišką situaciją, kai pareikalavo statinį nugriauti.
Aš neturiu jokių teisių nei į žemės sklypą, nei į statinį, todėl neturiu teisės nei įregistruoti statinį, nei griauti jį svetimoje žemėje. O „Geovika“, kuri nori ir gali įregistruoti statinį, byloje neturi procesinių galimybių prašyti teismo leisti jį įteisinti.“
Reikia leisti pasitaisyti
Neseniai pasibaigęs procesas Vilniaus apygardos teisme vėl buvo palankus J.Borisovui.
Teismas nustatė, kad J.Borisovui buvo neteisėtai tik spaudoje pranešta apie raginimą nugriauti nelegalų statinį.
Mat nors iš Rusijos dėl galimo šios valstybės paslapčių paviešinimo J.Borisovas ir negali išvykti, jis vis dar yra Lietuvoje veikiančios įmonės „Avia Baltika“ darbuotojas. Tad, kolegijos nuomone, šį raginimą Statybos inspekciją turėjo perduoti per jo darbovietę.
Tačiau pagrindinis teismo argumentas, lėmęs, kad inspekcijos skundas būtų atmestas, yra toks – nebuvo sudarytos sąlygos požeminiam statiniui įteisinti.
„Net įstatymų leidėjas pripažįsta, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra paskutinė priemonė, kuri taikoma tiktai tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos padarinius“, – teigiama J.Borisovą pradžiuginusioje teismo nutartyje.
Jurijus BorisovasStatybos^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.