Netylant didžiosios teisėjų korupcijos bylos skandalui ir reaguojant į viešus valdančiųjų pasisakymus apie teismų veiklą, portalo lrytas.lt laidoje „Nespaudai“ „Lietuvos ryto“ žurnalistai, politikos apžvalgininkai Vytautas Bruveris ir Tadas Ignatavičius kartu su buvusiu generaliniu prokuroru, Seimo vadovu ir laikinuoju prezidentu Artūru Paulausku bei Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesoriumi Vytautu Nekrošiumi diskutavo apie Lietuvos teisėsaugos ir valstybės teisinę būklę bendrame ES kontekste.
Kas kerta teismų autoritetą
Vertindami teisinės sistemos Lietuvoje būklę, laidos vedėjai ir svečiai rėmėsi pastarųjų dienų aktualijomis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pareiškimais, kurie, pasak V.Nekrošiaus ir A.Paulausko, kerta teismų autoritetui ir nedera su Seimo nario pareigomis.
V.Bako nepasitenkinimą sukėlė ir kritiškus pasisakymus išprovokavo tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paviešinti Valstybės saugumo departamento teiginiai apie buvusį Seimo vicepirmininką Raimondą Šukį ir jo sąsajas su „MG Baltic“ neatitinka tikrovės.
„Labai gerai, kad mes tuos 15 metų esame ES, tai bent jau kažkokių stabdžių yra mūsų kai kuriems politikams nedaryti kažkokių dalykų.
Kaip ten bebūtų, 1992 metais priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, vienas labai svarbus dalykas buvo įrašytas – kad teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Klausymas tik įstatymų tai jokiu būdu nereiškia, kad sprendimai turi būti tokie, kokių norisi ponui Bakui ar dar kokiam nors ponui ar specialiųjų tarnybų vadovui.
Kaip tik teismo pareiga, pati didžiausia pareiga yra abejoti šitų tarnybų, kaip ir visų kitų represinių struktūrų pateiktais dokumentais, įrodymais ir taip toliau ir žmogų sodinti arba pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, tik tada, jeigu dėl to nekyla jokių abejonių.
Vis dėlto žmogaus teisė, žmogaus laisvė ypatingai yra viena svarbiausių žmogaus teisių, kurią mes turime ginti visomis galimomis priemonėmis, o vaizdelis, kuris bent šiek tiek panašus į, pavyzdžiui, šiandieninę Lenkiją, kur jau visi pasakė ES kas ten vyksta, arba į kokią nors 1951 metų Stalino Sovietų sąjungą su savo troikėm man jokios egzotikos tame nėra ir aš matau tame tik labai labai didelius pavojus“, – taip susiklosčiusią situaciją komentavo VU profesorius V.Nekrošius.
Komentuodamas V.Bako pasisakymus ir kritiką teismų atžvilgiu, buvęs generalinis prokuroras A.Paulauskas pastebėjo, kad Seimo narys „neturėtų nusileisti iki tokio lygio, kad kaltinti be pagrindo arba pataikauti visuomenei, žinodamas, kad tai yra netiesa arba kad jisai suteikia galimybę kitai pusei jau dabar teismo sprendimus, kokie jie bebūtų, skųsti Žmogaus teisių teismui ir besąlygiškai šitą bylą laimėti“.
„Sakyčiau du dalykus, ar jis yra paveiktas tos rinkiminės retorikos, kuri dabar vyksta <..>. Antras mano spėjimas būtų, tai yra toks keršto aktas, kai priėmė neteisingą, jo nuomone, sprendimą“, – tiesioginės transliacijos metu teigė A.Paulauskas.
Kliuvo ir opozicijai
V.Nekrošius taip pat pastebėjo, kad V.Bakas du kartus pažeidė teismo sprendimą, sakydamas tai, ką teismas jam buvo uždraudęs sakyti. Jis nevykdė teismo sprendimo, tuo pačiu pažeisdamas ir Konstituciją. Anot V.Nekrošiaus, V.Bako elgesys rodo nepagarbą mūsų teisinei sistemai, o sąmoningas nevykdymas teismo sprendimų yra pagrindas apkaltai.
Pasak A.Paulausko, Konstitucijos pažeidimas galėtų būti pagrindas apkaltai.
„Apkalta yra ir politinis procesas, tai šiandien aš tikrai nematau, kad ta dauguma, kuri susiformavusi šiandien, keltų savo nariams tokias abejones, kad pradėtų svarstyti tokį klausimą. Opozicijos irgi jėgų turbūt neužtektų“, – apkaltos galimybę vertino buvęs generalinis prokuroras.
A.Paulauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad susiklosčius esamai situacijai, kai valdančiųjų atstovai nepagrįstai abejoja teismais ir kritikuoja jų darbą, stinga ir opozicijos reakcijos.
„Jie turėtų ginti teismų nepriklausomumą, teisę į teisingą teismą, į nekaltumo prezumpciją, į kitas vertybes, kurias va čia mes kalbame apie 15 metų ES, tai ant šitų vertybių sistemos ir stovi visa Europa, tai jeigu nėra žmogaus teisių, apie kokią demokratiją galima kalbėti, tai nėra turinio tos demokratijos, jeigu žmogaus teisės negerbiamos“, – sakė A.Paulauskas.
15 metų ES – pozityvūs žingsniai į priekį
Lietuvą krečiant teisėjų korupcijos bylai, o valdančiųjų kalboms menkinant teismų sistemos autoritetą, 15 metų ES prasmingi ir reikalingi, pasak V.Nekrošiaus, būtų tik tuo atveju, jei teismai išliktų nepriklausomi, objektyvūs ir vertintų įrodymus, o ne emocijas arba kažkieno norus.
„Aš žinau tiktai vieną dalyką, ko aš labai norėčiau, valstybėje, kurioje aš norėčiau, kad gyventų mano vaikai, anūkai ir taip toliau. Valstybėje, kurioje teismai nepriklausomi, o generalinis prokuroras turi visišką radikulitą – nu niekaip prieš jokią valdžią lenktis negali, tai va šitas yra labai labai svarbus dalykas“, – savo požiūriu dalijosi teisės profesorius.
Jis taip pat atskleidė, jog tiki, kad „einame teisinga linkme, o tai, kad ten yra visokių akmenukų, duobiukių ir taip toliau, tai taip jau yra valstybėje, nieko nepadarysi, taip kad aš esu labai optimistiškai nusiteikęs“.
Teigiamai Lietuvos teisinės sistemos ir ES teisės santykį vertino ir A.Paulauskas.
„Kad žingsniai padaryti į priekį, tai neabejotinai, jūs pasižiūrėkite, žmogaus teisių srityje, pagaliau net tas pats Strasbūro teismas – tai irgi yra saugiklis, kad pas mus nebus pridaryta kažkokių klaidų ir didelių nesąmonių.
Kitas dalykas, mes vis tiek dar esame iš to totalitarizmo išėję ir mums labai norisi prokurorus valdyti, labai norisi teisėjams duoti nurodymus. Yra tas jausmas ir jį galima pakeisti tik ugdant žmones, ugdant teisinę kultūrą, sudėliojant teisinius saugiklius ir reikia skirti žmones, kurie nebijotų išeiti į spaudos konferenciją ir pasakyti, kad man šiandien davė nurodymą, kurio aš nevykdysiu“, – sakė buvęs generalinis prokuroras.
