Tikėtina, kad taip bandoma nemesti dar vieno šešėlio ant pastaruoju metu teismuose bliūkštančių Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų, kuriomis rėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) komisija.
Generalinė prokuratūra tyliai nutraukė dvejus metus trukusį ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas remiantis NSGK komisijai perduota VSD pažyma ir Finansų ministerijos tarnybinio patikrinimo pažyma apie galimus nusikalstamus tuomečio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko ir kitų pareigūnų veiksmus.
Esą jie už atlygį teikė paslaugas bendrovių „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“ akcininkams.
Tyrimą atlikę prokurorai nustatė, kad nei D.Bradauskas, nei kiti VMI pareigūnai jokios informacijos nenutekino, atlygio už tai negavo – kovo 29 dieną ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Įdomiausia, kad apie tai, jog vyksta ikiteisminis tyrimas, nesužinojo nė vienas galimas įtariamasis.
Parašė atskirą nuomonę
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas netrukus po to, kai 2017- ųjų sausį finansų ministro Viliaus Šapokos paskirta komisija, pasiremdama 2015 metais slapta darytu D.Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio privataus pokalbio įrašu, nutarė VMI vadovą atleisti iš pareigų.
Nors ministras V.Šapoka tuomet leido suprasti, kad komisija sprendimą priėmė sutartinai, iš tiesų virė aršios diskusijos dėl to, ar pakanka teisinių argumentų VMI vadovui atleisti.
Vienas komisijos narių – Finansų ministerijos Teisės departamento direktorius Evaldas Kašėta – net surašė atskirą nuomonę.
Jis teigė, kad negalima vien už privačiame pokalbyje pavartotą žargoną D.Bradauską bausti griežčiausia bausme, juolab kad iš pokalbio negalima suprasti, ar VMI vadovas nutekino slaptą informaciją, jau nekalbant apie gautą atlygį ar kitus korupcinius dalykus.
Buvo pavadintas nusikaltėliu
Pranešdamas apie D.Bradausko atleidimą ministras V.Šapoka rėžė iš peties: „Esu įsitikinęs, kad po šio atleidimo valstybės tarnyba bus išvalyta – nebeliks korupciniais ryšiais susijusių veikėjų ir valstybės interesų nepaisymo.“
Ministro teigimu, jo vadovaujama komisija po atlikto patikrinimo nustatė, kad D.Bradauskas su verslininkais derino mokesčių vengimo schemas, tekino informaciją R.Kurlianskiui apie „VP Market“ mokestinį patikrinimą.
Dar prieš paskelbiant galutinį sprendimą Finansų ministerijos koridoriuose susitikę D.Bradauskas ir V.Šapoka negailėjo vienas kitam aštrių žodžių.
Ministras savo pavaldinį išvadino ciniku, o nušalintas VMI vadovas jam patarė taupyti pinigus, kurių prireiks, kai bus teismui apskųstas nepagrįstas atleidimas.
Savo pažadą D.Bradauskas įvykdė – jis dėl neteisėto atleidimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
„Pokalbiai yra pokalbiais, o faktiniai veiksmai yra faktai. Nesu niekam daręs įtakos.
Neteikiau jokios informacijos, neperdaviau jokių dokumentų“, – tuomet sakė D.Bradauskas.
Pasirėmė saugumiečių pažyma
Tuo metu, kai D.Bradauskas rengė ieškinį dėl jo neteisėto atleidimo, buvo rengiamasi prieš jį pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kalbama, kad šio tyrimo siekė V.Šapoka, kuris pasirėmė VSD pateikta medžiaga NSGK komisijai, tyrusiai verslininkų ir politikų ryšius.
Šioje pažymoje saugumiečiai teigė, esą „MG Baltic“ per savo ryšius VMI padėjo „Vilniaus prekybai“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų.
VSD agentai padarė išvadą, kad buvo sutarta, jog D.Bradauskas kuruos savo pavaldinius, tiriančius „VP Market“ mokestinę analizę, jos rezultatus perduos R.Kurlianskiui, o jis savo ruožtu informuos „VP Market“ atstovę.
Ši VSD informacija vėliau beveik žodis į žodį buvo perkelta į NSGK komisijos tyrimo išvadas ir viešai išplatinta.
Prokuroras klydo?
Po tokių grėsmingų pareiškimų net keli Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą klausdami, kodėl D.Bradausko ir įtakingų verslo veikėjų atžvilgiu nepradedamas ikiteisminis tyrimas.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKD) vadovas Martynas Jovaiša tuomet Seimo nariams atsakė, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, nes trūksta duomenų: „Buvo nuspręsta, kad D.Bradausko veikla panašesnė į tarnybinį nusižengimą.“
Prokuroras parlamentarams apie tai, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtas, pranešė 2017 metų kovo 7 dieną ir šiek tiek melavo arba neturėjo visos informacijos.
Mat dar vasario 22 dieną STT Vilniaus valdyba vienu metu pradėjo du su D.Bradausku ir minimais verslo koncernais susijusius ikiteisminius tyrimus.
Vienas jų buvo pradėtas dėl galimo D.Bradausko ir kitų VMI pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba ir galimai koncerno „MG Baltic“ atliekamo komercinio šnipinėjimo.
Kitas – dėl VMI darbuotojų piktnaudžiavimo bendrovės „VP Market“ naudai.
Po mėnesio – 2017 metų kovo 22 dieną – šie abu ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti, o juos kuruoti pavesta Generalinės prokuratūros ONKD prokurorui Dariui Stankevičiui.
Domėjosi privačiu gyvenimu
Nors tiriant bylą, be D.Bradausko, buvo apklausta daugybė kitų VMI darbuotojų ir verslininkų, daromos kratos ir atliekami poėmiai, tyrėjams jokių nusikalstamų veiksmų aptikti nepavyko.
Tirdami bylą pareigūnai išsiaiškino net įvairias D.Bradausko privataus gyvenimo detales.
Jiems, pavyzdžiui, pavyko sužinoti, kaip šis aukštas VMI tarnautojas susipažino su „VP Market“ akcininkais.
Tačiau ir čia jokio kriminalo nebuvo – buvusi D.Bradausko žmona Giedrė ilgai dirbo žurnalo „Stilius“ redaktore. Ji ir pakvietė tuometį savo sutuoktinį į vieną žurnalo renginį, kuriame, be kitų verslininkų, dalyvavo ir „VP Market“ akcininkai.
Tačiau ši pažintis tuo ir baigėsi.
Apie tyrimą nieko nežinojo
Tai, kad dvejus metus vyko ikiteisminis tyrimas, nieko nežinojo ne tik D.Bradauskas, bet ir jo advokatas A.Kručkauskas.
„Aš nieko nežinau apie jokį ikiteisminį tyrimą. Tiesa, seniai mane buvo iškvietę į STT, apklausė, tuo ir baigėsi. Nei įtarimai pareikšti, nei specialaus liudytojo statusas man suteiktas“, – sakė buvęs VMI vadovas.
Tą patį tvirtino ir D.Bradausko advokatas A.Kručkauskas: „Tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, mes sužinojome tiktai tada, kai D.Bradauską pakvietė į STT kaip liudytoją.
Tačiau mums net nebuvo pasakyta, dėl kokių nusikalstamų veiksmų vyksta apklausa.
Mano klientas daugiausia buvo klausinėjamas dėl savo ryšių su „VP Market“ akcininkais ir jų esą daroma įtaka.
Kadangi klientas paaiškino, jog daugiau kaip 10 metų jokių ryšių nepalaikė, tyrėjas tiktai pakraipė galvą ir apklausą baigė.“
Bandys išreikalauti bylą?
A.Kručkauskas teigė tik iš gandų sužinojęs, kad šis ikiteisminis tyrimas neseniai nutrauktas: „Apie tai mes negavome jokio pranešimo, nes D.Bradauskui ne tik nebuvo pareikšti įtarimai – jis net nebuvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.“
Dabar advokatas svarsto, ar reikėtų išsireikalauti šią nutrauktą baudžiamąją bylą ir kaip papildomą įrodymą pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris iki šiol tebenagrinėja, ar D.Bradauskas buvo atleistas teisėtai.
Mat neseniai Konstitucinis teismas išaiškino, kad skiriant tarnybinę nuobaudą galima remtis ir kriminalinės žvalgybos surinkta informacija, tačiau tik vienu atveju – kai ši informacija turi korupcinių nusižengimų požymių.
Advokato nuomone, tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, įrodo, kad jokių korupcinių nusikaltimų nebuvo padaryta.
„Jei būtų bent menkiausias įrodymas to, ką atleisdamas D.Bradauską kalbėjo ministras V.Šapoka ar teigiama NSGK komisijos išvadose, mano klientas seniai mažų mažiausiai būtų buvęs įtariamasis.
Net ir paviešintame D.Bradausko ir R.Kurlianskio pokalbyje, be galbūt neetiškų kalbų apie kai kuriuos pareigūnus ar savotiško žargono, buvo kalba ir apie „VP Market“ akcininkų mokestinį patikrinimą.
Tačiau jis vyko seniai, jau buvo paviešintas, o ir to patikrinimo metu D.Bradauskas neturėjo net teorinės galimybės jį paveikti, nes dirbo VMI Vilniaus skyriuje“, – sakė A.Kručkauskas.
Teismai mala į miltus saugumo teiginius
Tai, kad VSD pareigūnai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje, o vėliau paviešintoje pažymoje prirašė tikrovės neatitinkančių dalykų, teismuose jau įrodė buvęs parlamentaras, ministras bei Seimo kontrolierius R.Šukys ir Konkurencijos tarybos narys E.Šatas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino, kad dalis VSD ataskaitoje išdėstytų teiginių apie R.Šukį neatitinka tikrovės, dokumente privelta ir nemažai faktinių klaidų.
Pranešti apie neteisėtus verslininkų ir politikų ryšius Seimo komitetui skubėję VSD pareigūnai supainiojo ir partijas, ir datas. Pažymoje minimas LLS (Lietuvos liberalų sąjūdis), kuriam R.Šukys niekada nepriklausė.
Be to, VSD pažymoje tvirtinama, kad 2009 metais koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R.Raulynaitis rengdavo Kauno klinikų vadovo J.Pundziaus susitikimus su tuomečiu sveikatos apsaugos ministru R.Šukiu. Tačiau R.Šukys sveikatos apsaugos ministru tapo tik 2010-aisiais, praėjus metams po dokumente minimų susitikimų.
Kovo mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, jog Lietuvos valstybei atstovaujantis Seimas turi E.Šatui atlyginti 4 tūkst. eurų neturtinės žalos ir apie 2 tūkst. eurų teisinių išlaidų.
Teismas patvirtino, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimu paviešintos VSD pažymos teiginiai, esą koncernas „MG Baltic“, siekdamas įsigyti dalį didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijų, Konkurencijos taryboje siekė turėti savą žmogų ir juo tapęs E.Šatas, neatitinka tikrovės ir žeidžia E.Šato garbę ir orumą.
