2004 m. žymus Lietuvos skulptorius Gediminas Jokūbonis sukūrė paminklą – balto granito koloną su aukso žvaigždžių karūna viršūnėje, o architektas Alvydas Mituzas suprojektavo visą ansamblį – slėnį su aikšte koncertams ir renginiams.
Stanislovas Giedraitis, pirmasis čia įkurto muziejaus direktorius, reikšmingą Lietuvai progą nutarė pažymėti šventiniu renginiu šiame centre, gamtos apsuptyje, čiulbant paukščiams, šnarant medžiams, kvepiant gaiviam pavasario orui.
Į renginį atvyko Europos parlamento narys Bronis Ropė, kandidatė į Europos parlamentą Laima Mogenienė, šiuo metu – Lietuvos Respublikos Seimo pirmosios vicepirmininkės Rimos Baškienės patarėja, buvęs Seimo pirmininkas, kandidatas į Europos parlamentą Artūras Paulauskas, centro kaimynai: architektas Algirdas Kaušpėdas bei kiti, projekto autorius architektas Alvydas Mituzas, apskrities viršininkas Gediminas Paviržis ir kiti svečiai.
„Lietuva niekada nebuvo kitur – nei Azijoje, nei Afrikoje, nei Amerikoje. Ji visada, per amžius, buvo Europoj. Bet, deja, buvo penkiasdešimt metų, t.y. pusę amžiaus, kruvino bandymo pastumti Lietuvą į rytus link komunizmo saulės. Gražiausius ir didžiausius Lietuvos žmones išžudė, o kitus sukišo į gyvulinius vagonus ir išvežė link tos komunizmo saulės.
Aš esu gimusi Sibire tremtinių šeimoj ir žinau, kiek meilės ir ryžto vedė visus namo į Lietuvą, į laisvę, atgal į Europą. Ir tai yra mūsų žemės, ir tai yra mūsų žmonės. Mielieji, susirinkę čia, tik žmonės viską padaro. Seimo pirmosios vicepirmininkės Rimos Baškienės, savo ir visų geros valios žmonių vardu dėkoju, pirmiausia, Stanislovui Giedraičiui, o taip pat – visiems šito projekto žmonėms, kurie stengėsi išsaugoti šį centrą visuomenės reikmėms. Mes turime įstabią vietą – Europos centrą, turim ženklą, kad Lietuva visada buvo, yra ir bus Europos centre,“ – jausmingai ir šiltai kalbėjo Laima Mogenienė.
Europarlamentaras Bronis Ropė susirinkusiems svečiams papasakojo, kad šis gražus gamtos kampelis, architekto, skulptoriaus ir kitų suinteresuotų žmonių pagalba sukurtas visuomenei, Lietuvą lankantiems užsienio svečiams, kaip Europos centrą žymintis simbolis, vos neatsidūrė privačiose rankose.
„Kai sulaukiau Stanislovo Giedraičio kvietimo, abejonių nebuvo, kad reikia atvažiuoti čia. Tai gražus simbolis mūsų buvimo Europos sąjungoje – šita kolona, šitos žvaigždės, karūna, simbolizuojanti vieningą Europą. Per 15 metų turbūt kiekvienas iš mūsų gali parodyti, kaip pasikeitė jo gyvenimas, kaip gražėja mūsų miesteliai, rajonų centrai, kaip mes kuriame naujas darbo vietas, kaip įsisaviname naujas technologijas.
Per tą laikotarpį buvo investuoti didžiuliai pinigai į mūsų infrastuktūrą, į mūsų socialinį gyvenimą. Europa vystosi, ji nestovi vietoje. Ir aš noriu pakviesti jus kurti bendrą Europą, kurti bendrus namus, nes šis centras dar kartą įrodo, kad mes esame Europos centras, kad apie mus telkiasi, ir būkim ta telkiančioji jėga,“ – sveikinimo kalbą pasakė Artūras Paulauskas.
Algirdas Kaušpėdas pasidalino savo istorija, kaip jis kartu su bendraminčiais atsidūrė Europos centre: „Čia stoviu prieš jus kaip Girijos kaimo gyventojas. Aš esu ne vienas. Kęstutis, Edita, Tomas, Žavinta – mes čia gyvenam. Teko gyventi ir Sovietų sąjungoj, ir ne vienus metus, turiu ką palyginti. Dar prieš dvidešimt metų štai ši vieta tikrai neatrodė kaip Europos centras, buvo eilinis užkampis, kur prie nuostabiausios vietos – prie ežero kranto stovėjo dvi kiaulių fermos.
Ir mums labai pasisekė, „nuskilo“, kad mes aukcione su savo dabartiniais kaimynėliais nusipirkom tas dvi fermas. Sugriovėm jas, sumalėm, iš tos skaldos padarėm kelius ir pastatėm keturias ekologiškas sodybas, kur labai kviečiam visus bet kada užsukti. Dabar, kai aplinkui puikiai veikia golfo aikštynai ir yra šis centras, čia nemažai atvažiuoja užsieniečių, ypatingai vokiečių, jie kartais pasižiūri centrą ir golfą palošia, kartais ateina prie mūsų ir sako: „neblogai jūs čia gyvenat!“.
Matosi, kad jie prasčiau gyvena. Atsakau jiems: „čia yra Lietuvos Europa“. Noriu pasveikinti ir padrąsinti eiti visiems į Europą. Savo rankom, savo triūsu, savo kūryba gausinti Lietuvos Europą. Su švente, bičiuliai!“
Šventę senovinio rago garsu atidarė Albinas Batavičius, o ją žaismingai pristatė ir vedė Gaudentas Aukštikalnis, svečiams puikų patriotinį koncertą dovanojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“ su energingu vadovu Tadu Šumsku, chorui akomponavo pianistė Daiva Genaitytė, šventė tapo debiutu rajono Eitminiškių gimnazijos moksleivių ansambliui – solistėms ir gitaristėms (vadovė Jurgita Turlienė).
Svečiams buvo įteikti sertfikatai, kad jie apsilankė Europos geografiniame centre, švenčiant Lietuvai 15-ąsias narystės ES metines. Laima Mogenienė neatsispyrė pagundai išbandyti senovinį ragą. Svečiai nesiskirstė, kūrė idėjas, kaip Europos geografinį centrą padaryti patrauklia vieta vilniečiams ir apylinkės gyventojams.
Į renginį dviračiu atmynęs netoliese gyvenantis geodezininkas Artūras pasidalino mintimis, kodėl jam patinka, kad Lietuva yra ES narė: „Dviračiu esu apvažiavęs Baltijos šalis, dabar ruošiuosi trijų savaičių žygiui palei Baltijos jūrą, taigi kirsiu keletą Europos šalių. Buvimas Europos dalimi man davė laisvę, kelionių džiaugsmą, pažinimą ir bendravimą.“
