Trečiadienį, Tarptautinę darbo dieną, Vilniuje į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo susirinko 200–300 šimtų žmonių reikalauti lygių teisių ir oraus atlyginimo už darbą.
„Praėjusiais metais gegužės 1-ąją minėjome kaip šventę, šiais metais surinkę nuomones iš įvairių jautrių grupių, nusprendėme, kad šiandien – ta diena, kai turime pasakyti, kad ateiname savo teisių“, – trečiadienį BNS sakė viena iš akcijos organizatorių Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Anot jos, Lietuvoje dar tenka kovoti dėl socialinio teisingumo, plinta skurdas, todėl eitynėmis Gedimino prospektu ir mitingu prie Vyriausybės siekiama valdžiai priminti, kas turėtų būti jos darbo prioritetas.
Ir Kaune, ir Vilniuje
Profesinės sąjungos Vilniuje ir Kaune organizuoja eitynes bei mitingus, per kuriuos ragins dirbančiuosius kovoti už savo teises.
„Už Lietuvą be skurdo“, „Lietuvos darbuotojui – europinį atlyginimą“, „Žemėj Lietuvos darbas be algos“, „Nealinkit žmonių darbe, kad liktų jėgų šokti“, „Arsi ar pasikarsi“, „Kova už savo teises nėra sovietinė atgyvena“ skelbė demonstrantų plakatai.
Aidint būgnams per 200 žmonių žygiavo skanduodami „Savo teisių neparduodam“, „Darbo teisių ir solidarumo“. Eitynėse dalyvavę Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai šaukė „Veidrodinei – ne“, turėdami galvoje Vyriausybės sprendimui Kaune įkurti veidrodinę ŽŪM.
I. Ruginienės teigimu, šiemet prie profesinių sąjungų ir dirbančiųjų prisidėjo kitų jautrių visuomenės grupių atstovai: neįgalieji, LGBT, jaunimo, aukštųjų mokyklų, medikų atstovai.
Akcijoje taip pat dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybė.
„Daug skirtingų suinteresuotų grupių, kurios kiekviena ateina su savo žinute. Raktinis žodis yra teisės“, – pabrėžė I. Ruginienė.
„Mes reikalaujame teisių į orų darbo užmokestį, mes reikalaujame teisių į lygias galimybes, mes reikalaujame teisių į laisvą žodį ir informaciją, reikalaujame lygių galimybių neįgaliesiems integruotis į darbo rinką“, – teigė profsąjungų vadovė.
Tarptautinės darbo dienos minėjimas vyko ir Kaune. Čia profesinė sąjunga „Sandrauga“ rengė žygį nuo Laisvės alėjos iki Nepriklausomybės aikštės, kur planuojamas mitingas „Išgirskite mus“.
G. Paluckas: turime kovoti už tai, kad negrįžtume į XIX amžių
Lietuvoje augančią pajamų ir turto nelygybę galima sumažinti įtraukiant darbuotojus į įmonių pelno dalybas, mokant jiems teisingesnius atlyginimus, trečiadienį kalbėdamas Tarptautinės darbo dienos minėjime sakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas.
Pasak jo, pagal pajamų nelygybę Europa jau pradeda lenkti JAV, atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų irgi didėja.
„Šias problemas galima spręsti vieninteliu būdu. Tai yra teisingesnis atlyginimas ir didesnis perskirstymas atlyginimo forma, o ne kapitalo grąža. Matome, kad įmonių pelnai auga greičiau nei darbo užmokestis. Tokia pajamų ir turto nelygybė gimdo socialinę atskirtį, kelių greičių visuomenę. Visa tai kelia įtampas, žadina kraštutines politines jėgas tiek kairėje, tiek dešinėje“, – LSDP komunikacijos skyriaus pranešime cituojamas G. Paluckas.
LSDP pirmininkas taip pat minėjo, kad vis garsėjančios kalbos apie galimą darbo dienų ir valandų ilginimą būtų grįžimas į praeitį, kai žmonės buvo išnaudojami.
„Yra balsų, kurie sako, kad mums kažkaip reikia konkuruoti su naujai kylančiomis galiomis, ypatingai Kinija, kuri atvirai šneka apie 12 darbo valandų ir 6 darbo dienų savaitę. Kai kas mano, kad mes, norėdami konkuruoti, turime dirbti daugiau. Tačiau iš tiesų tai būtų grįžimas į XIX amžių, kuomet darbo diena buvo nenormuota ir dėl ko taip sunkiai kovojo daugelio kartų socialdemokratai ir profesinės sąjungos“, – priminė G. Paluckas.
LSDP pirmininko nuomone, konkuruoti besikeičiančioje aplinkoje būtina kitaip – didesniu produktyvumu, didesnėmis investicijomis į šiuolaikines technologijas, žaliąją ekonomiką ir panašiai.
„Todėl šiandien reikia kovoti už tai, kad, nepaisant didelio konkurencinio spaudimo, negrįžtume į XIX-XX a. pradžią, kad neprarastume to, kuo dabar džiaugiamės ir manome, kad tai yra amžinai“, – pabrėžė G. Paluckas.
Turi keisti prioritetus
„Nepaisant technologinių inovacijų, ekonominio pakilimo naudą jaučia tik kruopelė išrinktųjų. Lietuvoje net ketvirtadalis darbuotojų gauna minimalią algą. Ši alga – tai „skurdo atlyginimas“, patenkinantis tik minimaliausius išgyvenimo poreikius, bet kuriantis milijoninius pelnus darbdaviams.
Valstybė turi nustoti pataikauti verslui, vardan ekonominio augimo aukoti socialinę apsaugą ir viešąjį sektorių. Prioritetai turi keistis ir dėmesys turi būti sutelktas į darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų pakėlimą“, – rašoma kvietime į renginį.
Taip pat reikalaujama ir nemokamos sveikatos priežiūros, mokslo ir kitų viešųjų paslaugų. To reikalaujama, tvirtinant, kad „žmogaus teisės nelygioje visuomenėje tampa butaforinėmis teisėmis, kuriomis pasinaudoti gali tik pasiturintys žmonės“.
Taip pat yra reikalaujama ne tik lygaus darbo įvertino ir pasidalijimo, bet ir lygių teisių į Lietuvą atvykstantiems dirbti žmonėms.
„Reikalaujame miestų žmonėms, o ne verslui! Parkai, viešasis transportas, kultūros renginiai, bibliotekos, sporto ir laisvalaikio centrai turi būti pakankamai finansuojami ir atnaujinami.
Šių erdvių ir paslaugų uždarymas, nepakankamas finansavimas, jų privatizavimas miestą padaro prieinamu tik pasiturintiems žmonėms, o visus kitus stumia į paraštes.
Miesto plėtros politika pataikaujanti siauriems verslo interesams išnaudoja viešąsias erdves ir infrastruktūrą, plečia socialinę nelygybę ir atskiria didžiąja dalį žmonių į apleistus ir neprižiūrėtus „getus“, – teigiama renginio apraše.
Tarptautinės darbininkų dienos ištakos siekia dar 1886 metus. 1886 m. gegužės 1-ąją Čikagos miesto policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną.
Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. Po trejų metų Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.
