Tiesa, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke lrytas.lt teigė, kad informacijos viešojoje erdvėje vis dar trūksta, o lietuviai neretai susiduria su daugybe mitų, susijusių su dviguba pilietybe.
Viešinama ir užsienyje
Viešinimo darbai Lietuvoje atsieis 230 tūkst. eurų. Didžiausios vertės konkursus jiems vykdyti laimėjo įmonės „Vizeum“ ir „Omnicom Media Group“, organizuoti ir mažesni pirkimai.
Atskira viešinimo kampanija vyksta ir užsienyje. Užsienio reikalų ministerijai (URM) Vyriausybės kanceliarija skyrė 30 tūkst. eurų projektui dėl referendumo informacijos įgyvendinti. Šios lėšos naudojamos siekiant informuoti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius su minėtu referendumu susijusiais klausimais (informacinės medžiagos rengimas ir platinimas, vaizdo medžiagos socialiniams tinklams kūrimas ir kt.)
Kampanija vykdoma per URM paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“, aktyviai rinkėjus registruotis skatina ir Lietuvos atstovybės užsienyje. Didžiausias dėmesys skiriamas didžiausioms lietuvių bendruomenėms Amerikoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Airijoje.
Ministerija aktyvią informacinę kampaniją, skirtą užsienio lietuviams, vykdo nuo pat vasario 15 d., kai prasidėjo elektroninė rinkėjų registracija. URM atstovai naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad ja siekiama paskatinti piliečius registruotis ir dalyvauti rinkimuose, taip pat informuoti apie gegužės 12 d. vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.
2019 m. balandžio 17 d. duomenimis, balsuoti užsienyje užsiregistravo 33 066 rinkėjai. Tai 72 proc. daugiau rinkėjų nei 2016 m. Seimo rinkimuose (tuomet buvo užsiregistravę 19 207 rinkėjai).
Skleidžiama daugybė mitų
D.Henke teigimu, viešinimo darbai pradėti kiek per vėlai, todėl ir turimų finansų jiems turėtų pakakti, tačiau jeigu kampanija būtų prasidėjusi anksčiau, lėšų būtų per mažai. Jos teigimu, žiniasklaidoje bei viešojoje erdvėje trūksta ir objektyvios informacijos, susijusios su dviguba pilietybe.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė pabrėžė, kad mitus, kurie esą neturi nieko bendra su dviguba pilietybe, neretai skleidžia ne tik paprasti žmonės, bet ir visuomenininkai ar net politikai.
„Pavyzdžiui, su pilietybe nieko bendro neturi pensijų (iš ten, kur įmokos, neturi nieko bendro su Lietuvos pilietybe), mokesčių (ten, kur uždirbamos lėšos, užsieniečiai Lietuvoje moka mokesčius), socialinės ir sveikatos apsaugos (ten, kur įmokos, jeigu jų nepadarei, tai ir negali naudotis šia apsauga), karinės tarnybos (reguliuojama NATO valstybių) bei kiti klausimai.
Taip pat šiuo referendumu Lietuvos piliečiai spręs, ar gali išsaugoti pilietybę Lietuvos piliečiai, kurie ją gavo gimimu. Nebus nieko duodama dvigubo, o tik išsaugojimas turimos Lietuvos pilietybės.
Arba, kitaip pasakius, neatimti Lietuvos pilietybės Lietuvos piliečiams (tai dabar daroma LR įstatymais) išvykusiems į ES, NATO ir EBPO šalis, ir tose šalyse priėmus pilietybę“, – aiškino D.Henke ir pridūrė, kad jau dabar pasaulyje yra daugiau nei 30 tūkst. Lietuvos ir kitas pilietybes turinčių piliečių.
Užkliuvo viena detalė
Kai kuriems žmonėms pro akis neprasprūdo informacija, skelbiama Lietuvos atstovybėse užsienyje. Jie piktinosi, kad informacija apie registraciją balsuoti referendume ir paties referendumo svarbą atstovybių internetiniuose puslapiuose skelbiama tik lietuvių kalba.
URM atstovų teigimu, duomenų stebėsena rodo, kad 85 proc. lankytojų informacijos ieško būtent gimtąja lietuvių kalba, o pačios astovybės savo nuožiūra gali įsivertinti tikslinių auditorijų poreikį ir skelbti informaciją ir kitomis kalbomis.
Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams diplomatinės atstovybės taip pat rengia teminius susitikimus, teikiant informaciją referendumo turinio, registracijos ir kitais klausimais bendradarbiaujama su Pasaulio lietuvių bendruomene, išeivijos žiniasklaida.
Nuo kampanijos pradžios URM informacija socialiniuose tinkluose pasiekė daugiau nei 920 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausiai šia informacija domimasi Lietuvoje, Airijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje.
Šalys bus nustatytos
Vyriausybė prieš dvi savaites skyrė kiek daugiau nei 2,5 mln. eurų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) gegužę vyksiančių referendumų dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo rengimo išlaidoms padengti.
Referendumo metu piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus išskirtinius atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą privalomajam referendumui teikiama nuostata priimama tik tuo atveju, jeigu už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų šalyje registruotų rinkėjų.
Tokiu atveju Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
