T. Tomilinas apibūdino naująjį Ukrainos prezidentą: „Variantas tarp A. Tapino ir R. Karbauskio“

Tokių politikų yra ir Europoje, ir už Atlanto, ir Lietuvoje.

Ant Seimo pirmininko kėdės sėdėjo populiarus laidų vedėjas, šoumenas Arūnas Valinskas. Į Seimą savo partiją atvedė Ramūnas Karbauskis, kaip iš akies luptas „Naisių vasaros“ personažas Pijus.

Tik kyla klausimas, ar rinkėjai balsuoja už realų asmenį, ar už ekranuose matomų personažų patrauklias savybes? Kaip iš ekrano į politiką įšokusiems žmonėms per trumpą laiką perprasti politikos žaidimo taisykles?

Magai iš Lietuvos prieš septynerius metus dalyvavo Ukrainos prezidento rinkimus laimėjusio V.Zelenskio šou.

„Tada minčių nebuvo, kad jis gali tapti prezidentu. Dabar mums net keista. Mes su juo kartu tiek laiko praleidom, o jis prezidentas. Iš pirmo žvilgsnio man pasirodė, kad jis vienodas scenoje ir užkulisiuose. Kai kurie scenoje šypsosi, užkulisiuose kitokie, o jis toks pat, linksmai nusiteikęs. Matėsi, kad jis geras organizatorius, greitai supranta, kur ką pastatyti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo „DiArchy“ magas Arvydas Gaičiūnas.

Magai sako pamenantys, kad V.Zelenskis buvo labai smalsus.

„Tada bendravimas buvo iš profesionalios pusės, mokėme žmones magijos. Jis domėjosi, kas gali padaryti įspūdį žmonėms, kaip numatyti, ką kitas galvoja. Magai turi technikų, kurios leidžia tai padaryti, nors retai dalinamės informacija. Bet kai žmogus prieina ir suformuluoja klausimą, mes kartais pasidaliname. Tikimės, kad ta informacija jam šiek tiek padėjo“, – sakė „DiArchy“ magė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė.

Magijos triukų taip greitai neišmoksi, reikia intensyviai juos praktikuoti. Tačiau ar tai buvo magija, ar natūralus elgesys, žino tik pats V.Zelenskis, kuris rinkimų dieną tryško pasitikėjimu.

Tačiau pernelyg didelis entuziazmas V.Zelenskiui kainuos administracinę baudą. Kandidatas į prezidentus žurnalistams parodė užpildytą savo balsavimo biuletenį. Pareigūnai surašė protokolą.

V.Zelenskis pažeidimą pripažino ir suvaidino naują vaidmenį – neva nuo šiol Ukrainoje prieš įstatymą visi bus lygūs.

„Didžioji dalis ukrainiečių, deja, rinkosi ne V.Zelenskį prezidentą, o tautos tarną iš serialo. Ten tiesiog paprastas mokytojas netyčia tapo prezidentu, bet realybė yra visai kas kita, yra didžiuliai interesai. Pas mus irgi rinko ne R.Karbauskį, o Pijų, bet Pijus nebuvo protingas“, – sakė buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Rinkimus Ukrainoje, V.Zelenskio štabe stebėjęs Seimo narys Tomas Tomilinas teigia, kad naujojo prezidento vaidmuo seriale – neatsiejama rinkimų kampanijos dalis.

„Sakyčiau, kad V.Zelenskis tarpinis variantas tarp Andriaus Tapino ir R.Karbauskio. A.Tapinas labiau pagal pažiūras, V.Zelenskis liberalesnis, į verslą orientuotas. Ukrainoje reikia ir tuo klausimu padirbėti, o Valstiečių ir žaliųjų sąjunga labiau orientuota į socialinę politiką“, – sakė T.Tomilinas.

Seriale „Liaudies tarnas“ V.Zelenskis vaidino eilinį mokytoją, kuris netikėtai tapo Ukrainos prezidentu.

„Man teko stebėti jo aplinkos interviu, jis rimtai pradėjo svarstyti apie galimybę tapti prezidentu per antrą savo serialo sezoną praėjusių metų vasarą ir pradėjo pirmas konsultacijas. Vienatvėje daryti sprendimą absurdiška, bet atsiranda žmonių, turinčių patirtį ir galinčių padėti, tuomet ir darai sprendimą“, – sakė T.Tomilinas.

„Kai dalyvauji prezidento rinkimuose, tik naiviausias gali tikėti, kad jis atėjo savaime. Už jo tikrai kažkas stovi. Kai pamatysime kas, tada ir spręsime“, – sakė A.Valinskas.

Lietuva buvo viena pirmųjų, kai į politiką buvo išrinktas šoumenas. Viešųjų ryšių ekspertai sako, kad svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir tinkamą ėjimą. Anot jų, nieko nuostabaus, kad rinkimus laimi ne sisteminiai politikai, tačiau bet kas rinkimų laimėti negali.

„Jeigu A.Valinskas nebūtų kūręs partijos, bet iškart atėjęs į prezidento rinkimus, būtų buvęs antrame ture. Jis turėjo realius šansus nugalėti netgi Valdą Adamkų. Jis tada valdė iki 80 proc. garsiausių Lietuvos laidų, turėjo sėkmingai veikiantį verslą, televizijos vadovai su juo darydavo sandėrius. Dabar pas mus prezidentu turėtų būti Šarūnas Jasikevičius, pirmame ture universaliai visiems plojant. Tik pasakytų: vyrai, turime 48 val. pažiūrėti, kas pas mus tarp kojų. Šūkio daugiau nebereikia“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.

Televizijos personažai į politiką renkami ne tik Rytų Europoje.

„Akivaizdu, kad informacinės technologijos padėjo demokratizuoti ir padidino priėjimą prie veikėjų, kuriuos anksčiau atribodavo televizija. Dabar televizorius nėra vienintelis dalykas, kuris daro politikus, kuriuos mato žmonės. V.Zelenskis yra televizinis kandidatas, kaip senais gerais laikais buvo Ronaldas Reiganas, Arnoldas Švarcnegeris ar A.Valinskas. Komikas Italijoje atvedė savo judėjimą į Italijos parlamentą ir tokių istorijų bus daugiau, nes politikai arba profesionalūs valdininkai nebeturi monopolio kalbėti apie valstybės reikalus. Apie tai gali kalbėti visi ir žmonės turi platesnį ratą įkvėpimo, kas galėtų geriau juos atstovauti valdžioje“, – sakė M.Katkus.

Kuris bus geresnis valstybės vadovas – patyręs politikas ar meno pasaulio atstovas, niekas negali garantuoti. Pasaulio istorijoje yra įvairių pavyzdžių.

„Kitą kartą žmonės, kurie turi nuostabų CV, gali susimauti atėję į valdžią. Politikai ir menininkai, atėję iš meno ar komikų pasaulio, turi bent vieną savybę – viešo bendravimo, jie išmano, kaip gerai bendrauti. Neseniai peržiūrėjau serialą, kuriuo V.Zelenskis atėjo į valdžią – tame seriale valstybės valdymas parodomas kaip supuvęs, bet yra aparatas, kuris žino, kaip veikti savaime. Ir tada tik nuo kandidato stiprumo ir vidinės drąsos atsispirti korupcijai priklauso, kokius sprendimus padarys. Aš nežinau, ar ateina nors vienas žmogus, žinodamas, kaip valdyti. R.Reiganas, prieš tapdamas gubernatoriumi, turbūt irgi turėjo labai sunkų ir menką įsivaizdavimą, kaip valdoma valstija, bet tai nesutrukdė tapti prezidentu, kurio amerikiečiai labai ilgisi“, – sakė M.Katkus.

„Manau klounas arba komikas yra viena iš sunkiausių kūrėjų profesijų. Aš vadinu kūrėju, nesvarbu, ar kūrėjas groja pianinu kaip Vytautas Landsbergis, ar kaip Vaclavas Havelas rašo dramas. Tie, kurie vadina klounu ir nori pažeminti, žemina patys save. Kaip sakė baronas Miunhauzenas: ponai, didžiausios pasaulio nesąmonės daromos labai rimtais veidais“, – sakė A.Valinskas.

V.Zelenskis buvo ne tik aktorius, bet ir laidų prodiuseris, scenarijų autorius, komikas.

„Jis pats pavojingiausias kandidatas Rusijai. Jis patinka ir rusams, o tai pavojus Vladimirui Putinui, nes jam reikia laimėti propagandos karą. O dabar milijonai rusų žiūri V.Zelenskio filmus, humoro laidas, kur jis atvirai priekaištauja ir kritikuoja V.Putino politiką ir tai daro taip sumaniai, kad rusams patinka. To negali padaryti nei A.Tapinas, nei Linas Linkevičius ar kas kitas, tai ginklas. Jeigu V.Putino pozicijos Rusijoje silpnės ir rusai pradėtų reikalauti švelninti poziciją Ukrainos atveju, Ukraina galėtų laimėti labai daug“, – sakė T.Tomilinas.

Pasak A.Valinsko, atėjus iš meno pasaulio į politiką aplink ima spiestis įvairūs žmonės, kurie siekia pasinaudoti nepatyrusiu naujoku. Toks scenarijus prognozuojamas ir naujai išrinktam Ukrainos prezidentui.

„Kai tu viską darai, atrodo, kad visi tokie nuoširdūs, tu patiki, kad jie tokias vertybes propaguoja. O kai laimi, atsiranda tų, kurie labai nori tuo pasinaudoti. Manau, kad šioje vietoje bus lygiai tas pats, nes tokių žmonių yra visur. Jam dabar reikės labai atidžiai saugoti savo nugarą nuo tų, kurie jį atvedė“, – sakė A.Valinskas.

V.Zelenskiui jau teko pirmasis realus politiko vaidmuo. Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė dekretą, leisiantį nuolatiniams Donecko ir Luhansko gyventojams paprasčiau tapti Rusijos piliečiais. Naujai išrinktas prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad šiuo žingsniu Rusija pripažino esanti šalis okupantė. V.Zelenskis ragino paskelbti Maskvai daugiau tarptautinių sankcijų. Tokia išrinkto, dar neįnauguruoto prezidento reakcija V.Putiną nustebino.

Pirmajame rinkimų ture už V.Zelenskį balsavo daugiau kaip 30 proc. rinkėjų, už dabartinį prezidentą Petro Porošenką kiek daugiau nei 15 proc.

Antrajame ture V.Zelenskis ypač ryškia balsų persvara laimėjo prezidento rinkimus, už jį savo balsą atidavė 73 proc. rinkėjų, už P.Porošenką kiek daugiau nei 24 proc.