Pirmąją tyrimo dalį rasite čia.
Per atrankas – pažemintas
Kai „Lietuvos rytas“ atskleidė, kaip Evaldas Pašilis rodo palankumą saviems, prabilti ryžosi ne tik sostinės, bet ir kitų miestų prokurorai.
Jie pasakojo, kad per atrankas į aukštesnius postus patyrė pažeminimą, buvo nustumti, nes kuo nors neįtiko. Vienas jų sutiko susitikti ilgesnio pokalbio. Nuskubėjau į kitą miestą išklausyti pareigūno, kuris per 25 metus yra ištyręs nemažai sudėtingų bylų.
Susitikome gražią saulėtą dieną, bet mano pašnekovo veidą temdė liūdesio šešėliai: „Perskaičiau jūsų tyrimą ir man viskas sukilo. Mes, prokurorai, turime pabusti. Aš tikiu teisingumu.“
– Dalyvavote aštuoniose atrankose, bet nelaimėjote. Kodėl? – paklausiau prokuroro, kuris yra pelnęs gerą vardą.
– Pažiūrėkite į minkšto būdo E.Pašilį ir suprasite, kokių dabar reikia. Aš neturiu įtakingo rėmėjo. Vienintelis mano rėmėjas – Kodeksas.
– Ar norint patekti į svarbų postą būtina turėti rėmėją?
– Buvau girdėjęs kalbų, kad viskas iš anksto būna nuspręsta, o atrankos vyksta tik dėl akių. Tačiau netikėjau iki tol, kol pats to nepatyriau.
Kai ėjau į aštuonias atrankas, kolegos klausė, kas už manęs stovi. Atsakydavau, kad Kodeksas. Tada man sakė, kas aš nieko nelaimėsiu, nes už kitų stovi garsios pavardės.
Per visus tuos konkursus aš buvau atrinktas tarp kelių geriausiųjų, komisijos nariai mane kaskart gyrė. Man pasakydavo, kad perėjau į kitą etapą. Bet generalinis prokuroras su manimi nebuvo nė karto susitikęs!
– Kas laimėjo tas atrankas?
– Vieną laimėjo žmogus, kurio rezultatai buvo gerokai prastesni nei mano, kuris yra turėjęs nuobaudų. Jis netyrė sudėtingų bylų.
Jeigu E.Pašilis nori susirinkti savo komandą, tegul renkasi, bet tai neturi vadintis konkursu. Nes tokios atrankos, kokios vyksta dabar, – tai pasityčiojimas.
– Ar dar ketinate dalyvauti atrankose?
– Prie šio generalinio prokuroro – tikrai ne. Aš save gerbiu ir neleisiu daugiau iš manęs tyčiotis, žeminti.
Aš nusivyliau šiuo prokuratūros vadovu. Geriau energiją skirsiu pomėgiui. Ir mano vaikai taip pataria.
– Kodėl į svarbius postus skiriami parankūs pareigūnai?
– Bus kada nors byla, kai reikės pridengti kokį aukštą politiką. Juk jie irgi įkliūva, muša žmonas, įsivelia į konfliktus.
– Ar jūsų mieste yra buvę bylų, kurių tyrimas būtų pakreiptas taip, kaip kai kam reikia?
– Manęs prie tokių bylų neprileidžia, nes žino mano būdą. Bet vieno skyriaus vadovas yra davęs pavaldiniams tirti bylą, kurioje nukentėjo ar buvo įtariamas jo vaikas. Tokia byla iš karto turėjo būti perduota į Vilnių. Bet ji čia buvo pralaikyta kokias dvi savaites.
O man ne gėda nei dėl kurios nors mano tirtos bylos, nei dėl pasiūlytų bausmių. Kartais sutinku buvusius kaltinamuosius, jie pasisveikina, nepyksta. Nes aš stengiuosi būti teisingas.
Teisėjo karjeroje – mįslingos nutartys
Kai kurie buvusio teisėjo E.Pašilio priimti sprendimai iki šiol kelia aistras Ukmergėje.
2013 m. lapkričio 25 d. E.Pašilis nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą Tadui A. Šis asmuo kelyje Kaunas–Zarasai, nepasirinkęs saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio bei pėsčiųjų tako pylimus ir pabėgo. Teisme policijos pareigūnai liudijo, kad neblaivus Tadas A. neneigė kaltės, prisipažino dalyvavęs eismo įvykyje, o norėdamas išvengti atsakomybės siūlė pareigūnams susitarti, prašė eismo įvykį forminti kito asmens vardu. Nepavykus susitarti su pareigūnais jis savo kaltę pradėjo neigti. E.Pašilis bylą nutraukė.
Ukmergės policijos komisariatas apskundė E.Pašilio sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausį panaikino E.Pašilio nutarimą, pripažino Tadą A. kaltu, skyrė jam 3 tūkst. litų (868 eurų) baudą ir trejiems metams atėmė teisę vairuoti.
2015 m. liepą Tadas A. kreipėsi į E.Pašilį prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti automobilį atėmimo terminą. E.Pašilis prašymą patenkino.
Ukmergiškiai prisimena ir kitą teismo procesą, vykusį prieš 13 metų. Tada E.Pašilis išteisino Panevėžio rajono Vadoklių ir Ukmergės rajono Lėno parapijų kleboną Vidmantą Karecką, kuris buvo kaltinamas mažamečių mergaičių tvirkinimu.
Už kunigą tada mūru stojo Panevėžio vyskupija. E.Pašilis paskelbė išteisinamąjį nuosprendį. Jis buvo apskųstas. Vilniaus apygardos teismas kunigą pripažino kaltu, nubaudė 6250 litų (1810 eurų) bauda.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
