KT teismas savo nutarimu taip pat pripažino, kad ir Seimo statuto nuostatos, numatančios, jog teisės aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir valdžios galių ribojimo principams.
„Ypatingos skubos tvarka svarstant įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju, prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis“, – teigiama KT pranešime.
Pasak KT, dėl Miškų įstatymo pataisų priėmimo ypatingos skubos tvarka Seimo Teisės departamentas negalėjo įvertinti visų projekto nuostatų ir gautų Seimo narių pasiūlymų, o ir pataisos buvo priimtos iš esmės pakeičiant projektą – papildant jį naujomis nuostatomis, paimtomis iš kito urėdijų pertvarką numatančio įstatymo projekto, taip išvengiant pastarojo projekto svarstymo Seime.
KT taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimas dėl urėdijų reformos buvo priimtas remiantis ne tik Miškų įstatymo, bet ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatomis, o teismo sprendimas dėl Miškų įstatymo prieštaravimo Konstitucijai nesuteikia pagrindo ginčyti Vyriausybės nutarimo teisėtumo ir jo galiojimo.
„Jeigu įstatymų leidėjas nesiimtų priemonių Miškų ūkio įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragoms ir neapibrėžtumui pašalinti, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, miškų ūkio valdymo modelis, be kita ko, tai, kiek miškų urėdijų galėtų veikti, įstatymu būtų teisiškai nesureguliuotas. Tačiau savaime nebūtų atkurtas Miškų įstatyme buvęs nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvoje veikė 42 miškų urėdijos“, – nurodė KT.
Prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti teisės aktai nuo oficialaus KT nutarimo paskelbimo dienos negali būti taikomi, todėl KT, siekdamas išvengti miškų ūkio valdymo sutrikdymų ir suteikti laiko teisiniams neapibrėžtumams pašalinti, iki gruodžio 2 dienos atidėjo oficialų nutarimo paskelbimą ir įsigaliojimą.
„Tačiau įstatymų ir kitų Seimo aktų svarstymo skubos ir ypatingos skubos tvarka procedūra jau nuo šio nutarimo viešo paskelbimo turėtų būti taikoma tik atitinkančiais Konstituciją būdais“, – teigiama KT pranešime.
KT pažymėjo, kad Valstybės kontrolės auditas parodė, jog apie pusė visų 2008–2016 metais priimtų įstatymų buvo svarstomi skubos ar ypatingos skubos tvarka, o Seimo 2017 metų pavasario sesijoje tokių buvo 37,6 proc.
Anot Valstybės kontrolės, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje tokia tvarka priimama ne daugiau kaip 5 proc. įstatymų, Estijoje – apie 10 procentų.
Į KT 2018 metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodo, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.
Valstybinių miškų urėdija (VMU) įregistruota pernai sausį – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas.
