Didesnių rikiuočių renkantis specialybę nežadama, vis dėlto intrigų nepritrūks – kai kuriose specialybėse konkursai, prognozuojama, bus itin rimti.
Pokyčiai – ir studijoms kolegijose
Šįmet į valstybės finansuojamą vietą universitetuose ir kolegijose pretenduoti galės išlaikiusieji tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos.
Išimtis – stojantiesiems į menų studijas: čia vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.
Svarbu ir tai, jog išlaikytų egzaminų aritmetinis vidurkis universitetuose turės būti ne žemesnis nei 40 balų, kolegijose kone perpus mažesnis – 25 balai.
Įsigalioja ir vienas naujas reikalavimas: stojant į aukštąsias mokyklas bus vertinami ne tik egzaminų rezultatai, bet ir mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Pasirinktų brandos atestato priede įrašytų 5 privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų vidurkis stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 7, stojant į kolegijas – 6.
Pernai patvirtintas reikalavimas matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikyti ne mažiau nei 25 balais, anot P.Žiliuko, daug kam buvo sunkiai įveikiamas, taigi šiais metais įvestas palengvinimas: prasčiau išlaikius matematikos egzaminą, kiti du išlaikyti geriau pridės balų, mat svarbus laikytų egzaminų vidurkis.
Dar viena naujovė – didėja reikalavimai stojant į kolegijas. Stojantieji į valstybės finansuojamą vietą kolegijose turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, mokyklinio brandos egzamino, kaip iki šiol, nebepakaks.
Taigi P.Žiliukas pataria iki egzaminų likusį laiką skirti kuo geriau pasirengti šiam itin svarbiam egzaminui. Kol kas, anot specialisto, žinia džiuginanti: laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą pasirinko kur kas daugiau abiturientų nei pernai.
Balas tas pats – metodika nauja
Aukštosios mokyklos, kaip ir pernai, laukia pasirengusių ir motyvuotų pirmakursių, todėl nepakitęs išlieka mažiausias stojamasis konkursinis balas: 2 balai stojant į kolegijas ir 3,6 į universitetus.
Pavyzdžiui, 3,6 balo susidaro, jeigu moksleivis, laikydamas 4 valstybinius brandos egzaminus, vidutiniškai surenka po 36 balus iš 100.
Tiesa, šįmet konkursinis balas bus skaičiuojamas remiantis naująja metodika. Visuose vertinimuose pereinama prie dešimtbalės skalės 4–10, įprastos bendrojo ugdymo mokyklose.
Specialistas aiškina: jei abiturientas perima 40 proc. žinių, gauna teigiamą balą, o tie 40 proc. žinių vertinami 4 balais.
Taigi vasarą stojantieji matys, kad stojant į universitetus naujoji mažiausio stojamojo konkursinio balo skaitinė reikšmė bus 5,4, o į kolegijas – 4,3.
Inžinerinės specialybės – be intrigos
P.Žiliukas patvirtina: kai kuriose universitetų studijų kryptyse konkurencija nėra didelė, ypač „kietuosiuose“ – inžinerijos ir technologijos bei IT – moksluose, o kolegijose – ir didžiojoje dalyje studijų krypčių.
Čia vietų valstybė, atsižvelgdama į rinką, skiria daug. Specialistas prognozuoja nemažai atvejų, kai surinkusieji mažiausią konkursinį balą jau galės tikėtis rugsėjį praverti aukštosios mokyklos duris.
Tačiau kai kurios studijos, pavyzdžiui, biomedicinos mokslų, išliks paklausios: jose konkurencija bus didelė, o ir valstybės finansuojamų vietų skaičius neauga.
Tokiose studijų kryptyse kaip medicina, teisė, verslo vadyba vietų, priešingai nei konkurencija, drastiškai tikrai nedidės.
Kitaip nei ankstesniais metais, dalyje paklausių gyvybės mokslų, humanitarinių mokslų programų studijų vietų skaičių planuojama didinti. Specialisto patarimas: atkreipti dėmesį į pedagogikos studijas, kurioms bus skirta daugiau vietų.
Šiuo metu puiki galimybė rinktis pedagogo profesiją, juolab kad jau ir didmiesčių mokyklose ypač stokojama gamtamokslinių dalykų mokytojų.
Be to, vyks ir stojančiųjų motyvacijos vertinimas, tad kiekvienas, panoręs pasimatuoti mokytojo profesiją, galės pasitikrinti, ar atitinka keliamus reikalavimus.
Teisė, medicina ir odontologija išlieka tarp paklausiausių specialybių, tiesa, valstybė finansuos mažiau vietų odontologijoje. Rimti konkursai į teisės studijas taip pat išliks.
Pašnekovas apgailestauja, kad nors verslas stokoja inžinierių, informacinių technologijų specialistų, šiose studijų programose didesnių konkursų, regis, nebus ir šįmet, nes tik truputį padaugėjo pasirinkusiųjų matematikos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos ar biologijos egzaminus (maždaug 10 proc. visų abiturientų).
Norams įtvirtinti – nesudėtingi žingsniai
Prašymo LAMA BPO pateikimo forma išties paprasta. Prašymai priimti studijuoti universitetuose ir kolegijose bus pradėti registruoti birželio 1 dieną – iki pat liepos 22 dienos 15 val.
Abiturientų atestatų duomenys į priėmimo informacinę sistemą bus sukeliami automatiškai.
Užsiregistravus galima surašyti savo pageidavimus, kuriuos, paaiškėjus kiekvieno egzamino rezultatams, bus galima atitinkamai pakoreguoti.
Turint 9 pasirinkimus, anot P.Žiliuko, greta ambicingų pasirinkimų reikėtų pasilikti ir atsarginių variantų – sąrašą pildyti apgalvotai.
Programas Lietuvoje siūlo 36 aukštosios mokyklos: 12 valstybinių universitetų ir 5 privatūs, 19 kolegijų ir 70 profesinių mokyklų.
Šįmet stojantieji gaus vieną kvietimą studijuoti. Vyks trys etapai: pagrindinį priėmimą sudarys du etapai, o papildomą – vienas.
Šiųmečiai metai – pirmieji, kai nebėra geriausiųjų eilės sąvokos, tik konkursinė eilė. Todėl šiemet stojantiesiems, priešingai nei iki šiol, bus suteikta daugiau laisvės – faktiškai kiekviename etape bus galima rašyti naują prašymą.
Antrajame etape anksčiau to daryti nebuvo galima, tik pakeisti eiliškumą. Beje, jei abiturientas, nutaręs neteikti prašymo birželį, staiga persigalvojo, arba paaiškėjo, jog nepavyko įstoti į užsienio aukštąją mokyklą, galės nesunkiai užpildyti prašymą ir prisijungti prie stojančiųjų antrajame etape, jam nereikės laukti papildomo priėmimo rugpjūtį.
Daugelis skuba pildyti prašymo išsyk po birželio 1-osios, tačiau, atkreipė dėmesį pašnekovas, visada išlieka galimybė koreguoti savo prašymą atsižvelgiant į gautus egzaminų rezultatus.
Galima pasinaudoti konkursinio balo skaičiuokle, rasti palyginimų su ankstesnių metų balais, galiausiai visada galima pasikonsultuoti su LAMA BPO ir aukštųjų mokyklų konsultantais.
Specialistas primena – svarbu nepamiršti įrašyti laimėtų olimpiadų, tarnavus krašto apsaugos tarnyboje, dalyvavus savanorystėje ir pan. Už šiuos pasiekimus papildomai galima pelnyti nuo 0,25 iki 2,5 balo.
Datos ir skaičiai stojantiesiems 2019 metais
- Prašymų registravimas LAMA BPO IS – nuo birželio 1 iki liepos 22 dienos.
- Priėmimo prašyme galima pateikti iki 9 pageidavimų.
- Bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis priėmimas (du etapai) ir papildomas priėmimas (vienas etapas).
- Mažiausias stojamasis konkursinis balas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose išlieka kaip pernai.
- Stojant į valstybės finansuojamą vietą universitetuose lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos valstybinių brandos egzaminų balų vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 40, stojant į kolegiją – 25. Penkių brandos atestate įrašytų metinių pažymių vidurkis stojant į universitetą turi būti ne mažesnis kaip 7, į kolegiją – 6.
- Stojantysis gaus vieną kvietimą studijuoti valstybės finansuojamoje arba nefinansuojamoje vietoje.
