Prognozėmis ir galimais scenarijais laidoje #LrytasGYVAI dalijęsi specialistai atskleidė, kad susidomėjimas rinkimais šiemet išties didesnis nei įprastai, tačiau Europos vizija, kurią rinkimuose palaikys europiečiai, kol kas dar neaiški.
Balsavimas primena Seimo rinkimus
#LrytasGYVAI pokalbį moderavo užsienio naujienų redaktorė Jorūnė Paužienė. Laidoje dalyvavo EP biuro Lietuvoje atstovas Dovaidas Pabiržis ir politologas, filosofas Simas Čelutka.
Nors Lietuvoje balsuojama bus gegužės 26 dieną, rinkimai Europoje vyks per keturias dienas: tai yra gegužės 23-26 dienomis. Lietuva į EP rinks 11 atstovų iš 751 vietų. Šis skaičius iki 705 narių sumažėtų, išstojus britams.
Balsavimas visoje ES vyksta pagal proporcinę rinkimų sistemą.
Tiesa, įdomu tai, kad kai kuriose ES šalyse balsavimas yra privalomas, todėl nebalsavusiųjų laukia tam tikros sankcijos. Balsuoti privaloma Belgijoje, Bulgarijoje, Graikijoje ir Liuksemburge.
Pasak EP biuro Lietuvoje atstovo D.Pabiržio, balsavimo biuletenis per EP rinkimus nelabai kuo skiriasi nuo Seimo rinkimų biuletenio.
„Tai yra piliečiai balsuoja už partijas arba komitetus, toks galbūt vienintelis skirtumas, kad EP rinkimuose gali dalyvauti komitetai ir šiemet jų užsiregistravusių yra gana nemažai. Na, ir yra galimybė reitinguoti sąrašų atstovus – galima pasirinkti 5 reitingo narius.
Svarbu, kad Lietuvoje galima balsuoti bet kur. Tai galbūt svarbu yra studentams ar žmonėms, kurie vienur, kitur gyvena, važinėja. Iš esmės visa Lietuva yra viena apygarda. Tas yra svarbu“, – teigė D.Pabiržis.
Specialistas taip pat išskyrė pagrindinius rinkimų skirtumus, fiksuojamus tarp skirtingų ES narių.
„Apygardų skirtumas ir yra vienas iš tų skirtumų, nes yra valstybių, kur yra ne viena rinkimų apygarda.
Rinkimai vyks gegužės 23-26 dienomis, nes kai kurios šalys pagal tradicijas, pagal įstatymus balsuoja ne sekmadienį. Yra kelios tokios šalys Europoje. Pavyzdžiui, Čekija balsuoja labai įdomiai – galima balsuoti penktadienį popiet arba šeštadienį iš ryto – tai kaip ir viena para, bet ir darbo ir nedarbo laikas.
ES teisėje yra nurodyta, kad tai yra proporcinė rinkimų sistema, o tų proporcinių rinkimų sistemų yra įvairių: yra skirtingi balsų skaičiavimai, yra skirtingi reitingavimai – vienose šalyse galima reitinguoti, kitose – ne; yra amžiaus skirtumai – keliose šalyse galima balsuoti nuo 16-17 metų, daugiausia nuo 18 metų. Dideli skirtumai yra tarp kandidatų: vienur galima kandidatuoti nuo 18 metų, o didžiausias amžius yra Italijoje – tai 25 metai“, – EP rinkimų skirtumus skirtingose šalyse aptarė EP biuro Lietuvoje atstovas.
Susiduria dvi Europos idėjos
Politologas S.Čelutka atkreipė dėmesį, kad nors ženklai rodo, jog šiais metais rinkimai bus įdomesni nei iki šiol buvę rinkimai, vis tik Europos žiniasklaida dramatizuoja kai kuriuos rinkimų aspektus.
„Šiais metais greičiausiai savo įtaką parlamente sustiprins vadinamieji nacionalistai ir populistai iš įvairiausių Europos valstybių. Natūraliai tokie Europos politikai, kaip Emanuelis Macronas – Prancūzijos prezidentas – jie bando labai aiškiai priešpastatyti atviros, kosmopolitinės, liberalios Europos idėją uždarai, nacionalistinei Europos idėjai, kuriai advokatauja tokie lyderiai, kaip Matteo Salvini Italijoje, Viktoras Orbanas Vengrijoje, Marine Le Pen Prancūzijoje.
Atrodo, kad šitie rinkimai bus įdomūs iš tokios ideologinės, pasaulėžiūrinės pusės, nes tikrai galbūt pirmą kartą taip ryškiai išsiskiria tie Europos projekto vaizdiniai ir simbolika, kuri susijusi su šiais vaizdiniais“, – susiklosčiusią situaciją apžvelgė S.Čelutka.
Pasak politologo, kalbėti apie nacionalistinių jėgų sėkmę EP vertėtų atsargiai ir didysis klausimas turėtų būti, ar jiems pavyks bendroje sumoje laimėti apie trečdalį balsų.
„Istorijoje yra paaiškėję, kad nacionalistų internacionalas yra labai probleminis dalykas. Todėl, kad nacionalistai pagal apibrėžimą žiūri savo šalies interesų, ar jiems pavyks tarpusavyje susitarti dėl esminių programinių punktų, yra didžiulis klausimas“, – teigė S.Čelutka.
Tačiau S.Čelutka pastebėjo, kad problemiška yra ir eurooptimistų padėtis: „vienas iš esminių klausimų, ar proeuropietiškos jėgos sugebės pasiūlyti kažkokį ne vien tik status quo išlaikymo imperatyvą, bet ir ateities viziją. Bent jau E.Macronas bando kažką pasiūlyti Europos ateičiai“.
Euroskeptikų pozicija Rusijos klausimu – nevieninga
„Visų ES šalių apklausų duomenys yra sugeneruojami į vieną bendrą bandomą numatyti vaizdą. Taip, galbūt tiesa, kad euroskeptiškų grupių atstovų bus daugiau nei kada anksčiau buvo, bet iki trečdalio kol kas neatrodo, kad jų bus. Žinoma, tai yra tik prognozės“, – prognozėmis dalijosi D.Pabiržis.
Politologo S.Čelutkos teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl nacionalistams sunkiai sekasi vienytis, yra stipriai išsiskiriančios programinės ir ideologinės nuostatos. Vienas iš pavyzdžių, pasak specialisto, galėtų būti Rusijos klausimas: Jaroslavui Kačinskiui yra iš principo nepriimtina M.Le Pen, M.Salvinio ir V.Orbano prorusiška pozicija. Analogiška situacija susiklostė ir migracijos klausimu.
„Esu gan skeptiškas M.Salvinio planų atžvilgiu. Neseniai matėme, kaip jis mėgino paskelbti tam tikrą aljansą nacionalistų, kurie vienijasi šiuose rinkimuose.
Bet mes matėme, kad jis prie stalo sugebėjo susodinti tik Vokietijos, Danijos ir, berods, Suomijos nacionalistus. Labai aiškiai matyti, ko trūko. Trūko M.Le Pen atstovų, visiškai nėra Vidurio-Rytų Europos nacionalistinių judėjimų atstovų. Tai rodo, kad jam yra labai sunku sutelkti daugiau šalininkų savo ambicijoms įgyvendinti“, – atskleidė S.Čelutka.
Britų išstojimas papildomų vietų EP Lietuvai nesuteiks
Specialistai vieningai sutarė, kad britų išstojimas iš sąjungos įneštų daug chaoso į visos ES politinį ir teisinį gyvenimą.
Taip pat po išstojimo sumažėtų ir EP vietų skaičius: jis sumažėtų nuo 751 vietos iki 705 vietų. Dalį Jungtinės Karalystės turimų vietų išsidalintų valstybės narės – britų vietos EP būtų padalintos 14 valstybių.
Prancūzai ir ispanai gautų po 5 vietas. Italijai ir Nyderlandams tektų po 3 vietas, Airijai – 2 vietos. Po 1 vietą gautų Austrija, Kroatija, Danija, Estija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Švedija.
Priežastis, kodėl Lietuva negaus nei vienos papildomos vietos, pasak EP biuro Lietuvoje atstovo, yra labai paprasta – tai gyventojų skaičiaus mūsų šalyje mažėjimas.
„Lietuva renka 11 atstovų ir Kroatija renka 11. Kroatijoje gyvena beveik 4 mln. gyventojų, Lietuvoje – mažiau nei 3 mln.. Tas paskirstymas buvo grynai atsižvelgiant, kaip gyventojų skaičius kito valstybėse narėse.
Tai, kad mes išlaikome 11 parlamentarų atitinka demografiją“, – pastebėjo D.Pabiržis.
Mažiausias galimas šalį atstovaujančių europarlamentarų skaičius yra 6, tokį parlamentarų skaičių renka Malta. Didžiausias galimas parlamentarų skaičius yra lygus 96, būtent tiek atstovų renkama Vokietijoje.
Bendras susidomėjimas rinkimais – didėja
EP biuro Lietuvoje atstovas pastebėjo, jog „žiniasklaidos monitoringas rodo, kad tikrai susidomėjimas yra gerokai didesnis nei prieš 5 metus ir taip yra visoje Europoje, ne tik Lietuvoje“.
Anot D.Pabiržio, tai lemia keletas aspektų: renginiai, Brexit'as ir EP sprendimai.
„Brexit'as iškėlė klausimus, kurie anksčiau buvo jau savaime suprantami – laisvas žmonių judėjimas, laisvos galimybės ieškotis darbo. <..> Šie klausimai viešumoje sukėlė diskusiją apie esminius ES pasiekimus ar tam tikrus laimėjimus. Tai taip pat padidino dėmesį gerokai.
Pastaruoju metu buvo daug labai svarbių EP sprendimų, ypač paskutinėje sesijoje. Jie taip pat sulaukė ir teigiamo, ir neigiamo dėmesio. Mobilumo paketas buvo labai svarbus sprendimas ir laiko sukiojimas, ir plastiko draudimas nuo 2021 metų, ir autorių teisės internete“, – sakė specialistas.
Paskutinėje šios kadencijos EP plenarinėje sesijoje, kuris vyks šią savaitę, taip pat bus svarstomi reikšmingi klausimai: numatytas svarbus balsavimas dėl saugumo priemonių, kurias turės turėti nauji automobiliai; CO2 taršos sunkvežimiams ribojimas; vartotojų teisių sprendimai; sprendimas dėl darbuotojų teisių dalijimosi ekonomikos srityje; pranešėjų apsaugos klausimai ir kiti darbotvarkėje numatyti balsavimai bei svarstymai.
