Šių asmenų privačių interesų deklaracijos yra viešos. Visuomenės atstovai jas gali peržiūrėti VTEK interneto svetainėje. Privačių interesų deklaracijoje valstybės politikai ir kiti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio darbovietes, pareigas, dalyvavimą juridiniuose asmenyse, narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, vykdomą individualią veiklą, per paskutinius metus gautas ir 150 eurų vertę viršijančias dovanas, per paskutinius metus sudarytus ir kitus galiojančius bei 3 tūkst. eurų vertę viršijančius sandorius, o taip pat artimus asmenis ar kitus duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
Privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Interesų deklaravimo svarbą pabrėžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO) bei Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (GRECO). Jei valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys nedeklaruoja privačių interesų, daroma žala valstybinės tarnybos skaidrumo įvaizdžiui.
Privačių interesų deklaravimas – kiekvieno deklaruojančiojo individuali pareiga, kurią įtvirtina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Pagal jį, privačių interesų deklaravimas yra nuolatinis procesas: pirmą kartą deklaracija teikiama per 30 kalendorinių dienų nuo pareigų valstybinėje tarnyboje pradžios, po to šią deklaraciją būtina per 30 kalendorinių dienų patikslinti kaskart, kai atsiranda naujų deklaruotinų duomenų ar pasikeičia jau deklaruotieji.
VTEK atkreipia dėmesį, kad privačių interesų deklaravimas nėra turto ar pajamų deklaravimas – tai yra atskiras procesas, kurį reglamentuoja specialus įstatymas.
Taip pat vietos savivaldos politikams bei kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims VTEK primena ir kitas svarbias pareigas, numatytas įstatyme. Viena iš jų – vengti interesų konflikto ir tinkamai nusišalinti jam iškilus. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo elgtis taip, kad visuomenei nė nekiltų abejonių dėl interesų konflikto egzistavimo.
Savivaldybės mero, tarybos narių ir kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų nusišalinimo tvarką bei nusišalinimo nepriėmimo kriterijus nustato VTEK patvirtinti teisės aktai: 2019-01-09 rezoliucija Nr. KS-4 „Dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos patvirtinimo“, 2009-05-11 rezoliucija Nr. KS-41 „Dėl prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti“ ir 2016-01-27 sprendimas Nr. KS-8 dėl „Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareikšto nusišalinimo nepriėmimo kriterijų“.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK)^Instantviešieji ir privatūs interesai
Rodyti daugiau žymių
