Iš šalies kryžkele vadinamos Ukmergės – į aukštus postus visos šalies bei Panevėžio prokuratūrose.
Buvęs Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas E.Pašilis prieš daugiau kaip trejus metus padarė staigų šuolį į Generalinės prokuratūros vadovo kėdę.
Ukmergiškiai prisimena jį kaip ramaus būdo teisėją. Sostinėje jam iškart prilipo kišeninio prokuroro titulas.
Pradėjęs dirbti Vilniuje ir vadovauti visai prokuratūros sistemai E.Pašilis nepamiršo ir buvusio bendradarbio iš Ukmergės, dukters krikštatėvio J.Gelumbausko.
Neseniai 35 metų J.Gelumbauskas dalyvavo atrankoje į svarbų postą Panevėžyje. Nuo balandžio 9-osios jis jau eina Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas.
Ukmergiškis per konkursą iš trijų kandidatų surinko mažiausiai balų – 63,4. Kiti du kandidatai gavo 64,6 ir 79,6 balus.
Daugiausia jų surinko Sandra Povilonienė, penkerius metus vadovavusi Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Ši pareigūnė anksčiau ne kartą buvo įvertinta už profesionalumą.
Tačiau 45 metų E.Pašilis prielankumą parodė ne jai, o J.Gelumbauskui. Pasirodo, tai jau ne pirmą kartas, kai generalinis prokuroras dukters krikštatėviui uždegė žalią šviesą į karjeros aukštumas prokuratūroje.
Tokį sprendimą generalinis prokuroras priėmė ir 2017 metų pavasarį. Tada vyko atranka į Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro vietą.
Tris kandidatus taip pat vertino atrankos komisija. Tuomet dar Ukmergės prokuratūroje dirbęs J.Gelumbauskas surinko mažiausiai balų – 54,6. Kiti du atrankoje dalyvavę prokurorai pelnė 60,6 ir 70,1 balo.
Daugiausia balų gavo Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Juozainis.
Nors J.Gelumbauskas ir tada gavo mažiausiai balų, tai jam nesutrukdė iš Ukmergės persikelti į svarbesnį postą Panevėžyje. Jo paskyrimą laimino E.Pašilis.
Konkursai – tik dėl akių
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė teigė, kad J.Gelumbauskas abu kartus buvo įrašytas į lygiaverčių tinkamiausių kandidatų sąrašus.
„Generalinis prokuroras, pasirinkdamas tinkamiausią kandidatą, atsižvelgia į tai, kaip pasiskirsto komisijos narių balsai.
Skirdamas prokurorą į vadovaujamas pareigas generalinis prokuroras visuomet daug dėmesio skiria ne tik profesinei kompetencijai, žinioms, patirčiai, bet ir požiūriui į pilietines vertybes ir principus, kuriais šis žmogus vadovaujasi“, – paaiškino R.Stundienė.
Vienas iš šiuose konkursuose dalyvavusių prokurorų „Lietuvos ryto“ žurnalistei teigė, kad generalinis prokuroras tik žaidžia demokratiją, nes šios atrankos primena tuos viešuosius pirkimus, kuriuose laimėtojas jau žinomas iš anksto.
„Generalinis prokuroras turėjo abu kartus paaiškinti, kodėl daugiausia balų per konkursą surinkęs kandidatas netiko.
Tada turėjo būti skelbiamas naujas konkursas. Bet to nebuvo. Generalinis prokuroras su manimi net nebuvo susitikęs pasikalbėti!
Tokie prokurorų atrankos konkursai, kokie vyksta dabar, sukelia intrigų, neskatina daryti karjeros. Nes vienas iš anksto žino, kad laimės, o kiti nežino, kad pralaimės.
Kyla abejonių, kam iš viso reikalinga komisija, jei generalinis prokuroras ja nepasitiki“, – „Lietuvos rytui“ sakė prokuroras, gerai pasirodęs vienoje atrankų, kurias mįslingai laimėjo J.Gelumbauskas.
Kratėsi artimų ryšių
Kilus įtarimų, kad E.Pašilis proteguoja J.Gelumbauską, o naujasis postas – asmeninė dovana, jie lyg susitarę kratėsi artimų ryšių.
Abu prokurorai aiškino, kad glaudesnių asmeninių santykių nepalaiko. O J.Gelumbauskas pasijuto be kaltės apkaltintas.
Tuo metu, kai krikštijo E.Pašilio dukrą, jis dirbo teisėjo padėjėju Ukmergėje. Esą krikštynos tebuvo formalumas: „Tiesiog manęs paprašė, ir sutikau.“
Generalinis prokuroras taip pat stengėsi sumenkinti krikštynų reikšmę: „Paties krikšto fakto aš nesureikšminu. Tiesiog sprendimas buvo spontaniškas maždaug prieš 13 metų.“
E.Pašilis viešai iš prokuratūros tribūnos teigė, kad po jo dukters krikštynų neužsimezgė artimesnė draugystė su J.Gelumbausku, jų šeimos nesibičiuliauja.
„Jis yra perspektyvus. Nežinau, ar mes prokuratūroje turime daug prokurorų, kurie yra baigę užsienio universitetą, Lietuvoje universitetą, keletą metų dirbę diplomatinėje tarnyboje. Jis turi sukaupęs ir daug vertingos patirties“, – žarstė pagyras E.Pašilis.
Prezidentė D.Grybauskaitė suskubo pareikšti, jog pasitiki E.Pašiliu ir jo pateiktais paaiškinimais dėl J.Gelumbausko paskyrimo.
„Lietuvos ryto“ žurnalistė ir Generalinei prokuratūrai, ir J.Gelumbauskui nusiuntė paklausimus dėl jo profesinės biografijos – paprašė ją patikslinti.
Iš Generalinės prokuratūros atskriejo atsakymas, kad J.Gelumbauskas yra dirbęs diplomatinėje tarnyboje Latvijoje ambasadoriaus padėjėju ekonomikai.
Tačiau „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad E.Pašilis, girdamas dukters krikštatėvio pasiekimus, viešai sakė netiesą.
J.Gelumbauskas iš tiesų nėra dirbęs diplomatinėje tarnyboje, į kurią patekti nėra lengva.
Diplomatinės tarnybos įstatymas numato, kad į šią tarnybą pretenduojantys asmenys dalyvauja griežtoje atrankoje. Jie atrenkami tik konkurso būdu, jiems keliamai aukšti reikalavimai.
Diplomatai taip pat privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija, pasirašyti tarnybos sutartį, duoti priesaiką.
Diplomatinė tarnyba – melas
Po studijų – teisės bakalauro Estijos „Concordia“ universitete bei magistro Vilniaus universitete – J.Gelumbauskas buvo priimtas į darbą Lietuvos ambasadoje Latvijoje tiktai į raštvedžio pareigas.
Raštvedžiu jis dirbo nuo 2006 metų rugsėjo 6 dienos iki 2008 metų rugsėjo 2-osios.
„Sudaryti terminuotą darbo sutartį (ne diplomato tarnybos sutartį) su J.Gelumbausku buvo pavesta Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Antanui Vinkui“, – „Lietuvos rytui“ patvirtino Užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus specialistai.
Negi būsimasis prokuroras J.Gelumbauskas, priimtas tiktai į paprastas raštvedžio pareigas, susigalvojo postą ir savavališkai pasigražino savo gyvenimo aprašymą?
O gal jam kas nors taip patarė ir dangstė?
Ką tik studijas baigęs jaunas raštvedys viešai prisistatydavo Lietuvos ambasadoriaus padėjėju ar patarėju ekonomikai. Apie tai išliko ir įrašas oficialioje ambasados interneto svetainėje.
Ten skelbiama, kad 2007-ųjų rugsėjo 28 dieną J.Gelumbauskas esą kaip ambasadoriaus padėjėjas ekonomikai buvo susitikęs su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei su Tarptautinių prekybos rūmų vadovais.
Apie ambasadoriaus dalyvavimą net neužsimenama.
Tų pačių metų vasarį 23 metų J.Gelumbauskas neva kaip Lietuvos ambasadoriaus ekonomikos patarėjas dalyvavo kelių šalių ambasadorių susitikime.
Tarptautiniame profesiniame socialiniame tinkle „LinkedIn“ J.Gelumbausko paskyroje įrašyta, kad jis dirbo ekonomistu Lietuvos ambasadoje Latvijoje.
Šios pareigos raštvedžiui galėjo padėti užmegzti daug naudingų ryšių.
Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai J.Gelumbauskas įsidarbimo koncerne „Achemos grupė“.
Politikas pakeitė plokštelę
2006 metais potvarkį sudaryti terminuotą darbo sutartį su J.Gelumbausku pasirašė tuometinis Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Algimantas Rimkūnas.
„Gelumbausko pavardė man nieko nesako: tokio asmens nepažįstu. Kadangi jau baigiau savo diplomatinę tarnybą, tai ir apie paskyrimus į ambasadas nieko negalėčiau pasakyti“, – teigė A.Rimkūnas.
Galbūt J.Gelumbausko įdarbinimą prisimena Seimo narys A.Vinkus, tada ėjęs ambasadoriaus pareigas Latvijoje?
Politikas paprašė klausimus jam atsiųsti raštu. Juos gavęs A.Vinkus po dienos prabilo.
– Jis buvo mano patarėjas ir dirbo tokį diplomatinį darbą. Jis spręsdavo ir ekonomikos, ir kultūros klausimus, – tvirtino A.Vinkus.
– Kaip apibūdintumėte profesinius J.Gelumbausko gebėjimus?
– Jis buvo atsakingas, darbštus. Kiek žinau, kiek man sakė, iš kultūringos šeimos.
– Ar tikrai J.Gelumbauskas buvo priimtas į diplomatinę tarnybą? Ministerija teigė, kad jis buvo tik raštvedys.
– Galbūt. Aš nebeprisimenu, – ištarė A.Vinkus ir nutilo. Netrukus politiko atmintis grįžo: – Jis buvo tuo, kuo ministerija įdarbino, – dokumentų tvarkytojas. Registruodavo dokumentus.
Jeigu kur važiuodavau, jis mane lydėdavo ir protokoluodavo.
– Ar vėliau palaikėte ryšius su J.Gelumbausku, lankėtės Ukmergėje?
– Praėjus kuriam laikui jis sukūrė šeimą, įsikūrė ir pakvietė į Ukmergę.
Nuvažiavau aplankyti. Ir vėliau kai bėda būdavo – susirgdavo ar kita bėda – jis paskambindavo. Ir aš paskambindavau.
– Kas pavedė jį įdarbinti į ambasadą?
– Praėjo 11 metų, neprisimenu, – tikino Seimo narys.
Ryšiai – ir ministerijoje
Vis dėlto kas ukmergiškiui J.Gelumbauskui, ką tik baigusiam studijas, nutiesė kelią į mūsų šalies atstovybę Latvijoje? Kas užsimerkė, kai jaunas raštvedys, dėdamasis tuo, kuo nebuvo, atstovavo Lietuvai?
Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja dirbo Lina Antanavičienė. Įdomus sutapimas, kad ji taip pat yra iš Ukmergės.
Ukmergiškiams nėra paslaptis, kad J.Gelumbausko ir L.Antanavičienės tėvai bičiuliaujasi, o jų sodybos – kaimynystėje.
L.Antanavičienės vyras Vaidotas Antanavičius yra patekęs į turtingiausių viešų asmenų ir jų sutuoktinių sąrašą. Anksčiau jis buvo sostinės savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius.
Jam vadovaujant buvo vykdomi milijoniniai projektai – automatinio šviesoforų reguliavimo sistemos, elektroninio bilieto.
V.Antanavičius iš pareigų pasitraukė abipusiu susitarimu 2009 metais.
Tada naujai išrinktas sostinės meras Vilius Navickas sakė, kad su V.Antanavičiumi „būtų galima pakalbėti ir apie blogus darbus“.
2015 metais V.Antanavičius konkurso būdu tapo šios savivaldybės įmonės valdybos nariu.
Skyrė mažai žinomą teisėją
L.Antanavičienės karjera, kaip ir jos kraštiečių prokurorų, klostėsi itin sėkmingai.
2010 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė ją skyrė mūsų šalies ambasadore Kinijoje.
Pasibaigus kadencijai L.Antanavičienė 2015-ųjų rugsėjį buvo įdarbinta Prezidentūroje vyriausiąja patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.
Kaip tik tų pačių 2015-ųjų pabaigoje prezidentės teikimu buvo skiriamas naujas generalinis prokuroras. Seimui atmetus dvi kandidatūras buvo pasirinktas mažai žinomas, anksčiau prokuratūroje nė nedirbęs ukmergiškis teisėjas E.Pašilis.
Jo kandidatūrai pritarė ir tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kuri taip pat – iš Ukmergės.
Svaigios karjeros raktas
„Taigi savi stumia savus. Čia kaip mafijoje“, – kalbėjo paprasti ukmergiškiai, kai „Lietuvos rytas“ nuvyko į šį miestą pasiaiškinti, kur slypi dviejų garsių prokurorų svaigios karjeros paslaptis.
Žurnalistė norėjo ir pačios L.Antanavičienės paklausti, ar ukmergiškiai kalba tiesą apie savų protegavimą aukštuose valstybės postuose, ar ji gerai pažįsta kraštiečius J.Gelumbauską ir E.Pašilį.
Surinkus prezidentės patarėjos telefono numerį atsiliepė kita darbuotoja ir pažadėjo L.Antanavičienę pakviesti. Netrukus ji paklausė, kokiu klausimu skambinu.
Išgirdusi paaiškinimą ji tvirtino, kad L.Antanavičienės nėra.
Tada klausimus L.Antanavičienei nusiunčiau į elektroninį paštą. Po dviejų dienų atėjo lygiai vienas sakinys: „Į visus klausimus atsakymas vienas – ne.“
Gal nenorima vargintis išsamiai atsakyti žurnalistams ir visuomenei, nes ateities karjera jau pasirūpinta? Prezidentūroje kalbama, kad L.Antanavičienei dabar ruošiamas prestižinis ambasadoriaus postas Izraelyje.
Generalinis prokuroras paslydo
Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys:
„Šis J.Gelumbausko paskyrimas – E.Pašilio klaida. Nesvarbu, kad jų nesieja giminystės ryšiai. Pagal mūsų tautos tradicijas vaiko krikštatėviu pasirenkamas ne bet koks asmuo. Juk pirmojo gatvėje sutikto žmogaus neklausiama: „Gal nori pabūti mano vaiko krikštatėviu?“
Krikštatėviu būna artimas žmogus, su kuriuo bendraujama. Todėl šis E.Pašilio sprendimas – nepotizmo (tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti. – Aut.) atmaina.
Generalinis prokuroras paslydo. Nepažįstu pono J.Gelumbausko. Negaliu pasakyti, ar jis geras, ar blogas prokuroras. Tai nėra esminis klausimas. Svarbiausia – skaidrumas.
E.Pašilio sprendimas atrodo labai abejotinas. J.Gelumbauskas buvo trečias pagal balų skaičių. Vadinasi, generalinis prokuroras nepasitiki komisija? Kuriam galui tada ji sudaroma?
Buvo aiškinama, kad buvo kitas etapas, esą po pokalbio priėmė sprendimą. Galima daryti prielaidą, kad E.Pašiliui net nereikėjo pokalbio, nes tą žmogų jis pažįsta.
Tačiau juk J.Gelumbauskas – ne politinio ir ne asmeninio pasitikėjimo pareigūnas.
Prokuratūra – pagrindinė ikiteisminio tyrimo institucija, kuri palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose.
Ji pareiškia įtarimus asmenims dėl nusikalstamų veikų padarymo, teisme įrodinėja jų kaltumą, siūlo bausmes. Taigi į prokuratūrą pareigūnai negali būti priimami asmeninio pasitikėjimo pagrindu.
E.Pašilis turėjo nusišalinti nuo šių sprendimų priėmimo, kad nekiltų nė menkiausių abejonių.“
