Joje praėjusius metus Vyriausybės vadovas vadina ypač gerais šalies ekonomikai.
Klaidų buvo
Į Seimo tribūną stojęs premjeras pradėjo nuo žodžių apie sulauktą kritiką.
„Nereikia būti dideliu politiniu orakulu, kad žinočiau kaip į vyriausybės ataskaitą reaguos opozicijos atstovai“, – apie kritiką kalbėjo premjeras, žiūrėdamas į konservatorių frakcijos pusę Seime.
„Pasipriešinimas ir kritika kartais peržengia ir sveiko proto ribas, tačiau tai, ką esame užsibrėžę, tai, ką padarėme žmonės, vykdome ir vykdysime“, – Seimo posėdžio salėje sakė S.Skvernelis. Jis pripažino, kad klaidos yra daromos, ne viską pavyksta padaryti sklandžiai, bet klaidos yra taisomos.
Ataskaitą svarstys visi Seimo komitetai, diskusija, vertinant ataskaitą, yra numatyta balandžio 25 dienos Seimo posėdyje.
Siūlo vertinti suprantant esminį aspektą
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš Seimo posėdį pabrėžė, kad Vyriausybės darbo ataskaitoje ir turi būti pagiriamasis žodis sau.
„Reikėtų vertinti, kad vyriausybės ataskaita yra toks žanras, kur vyriausybė turi save girti. Reikėtų su tam tikru skeptiškumu vertinti tuos pasigyrimus. Žinoma, ekonomika auga, netgi lyginant su kitomis mūsų regiono šalimis, nors metai buvo sėkmingi, mūsų kaimynams dar net sėkmingesni nei mums“, – žurnalistams kalbėjo opozicijos lyderė.
Jos teigimu, labiausiai akis jai bado tai, kuo vyriausybės ataskaitoje yra giriamasi. „Kaip sėkmingos sritys yra išskiriamos tokios sritys kaip švietimo, socialinės apsaugos sritis ir sveikatos apsaugos sritis. Švietime tų pasiekimų aš neįžvelgiu. Juk etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reforma sukėlė didžiausią šios vyriausybės krizę. Aš vertinčiau kaip tik, kad ta reforma, kuri privertė tris ministrus atsistatydinti tikrai kaip sėkminga reforma negalėtų būti vertinama“, – prieš ketvirtadienio Seimo posėdį sakė V.Čmilytė-Nielsen.
R.Karbauskis vyriausybei rašo devynis
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, paprašytas įvertinti pažymiu vyriausybės darbu, jai parašė devynis. Jam atsakinėjant į klausimą, už nugaros stovėjęs premjeras juokavo ir prašė parašyti dešimtuką.
„Sunku būtų lyginanti šios vyriausybės darbą su buvusių, jis yra gerokai sėkmingesnis. Reformų vykdoma daug daugiau, jos duoda savo rezultatus. O kas stringa, tai ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi, sakykime, švietimo reformos atveju mes turėjome klaidas. Ne Seime, bet ministerijoje“, – apie klaidas kalbėjo valstiečių lyderis.
„Devynis parašyčiau“, – šypsojosi R.Karbauskis.
Ministrų kabinetui darbas nebuvo lengvas
Pats premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad džiaugiasi ministrų kabineto vienybe.
„Aš manau, kad mes tikrai padarėme tai, kas buvo numatyta vyriausybės programoje. Ir maksimaliai kiek buvo įmanoma, tikrai nukreipiant pajėgas ir resursus į sritis, kuria labiausiai reikia: socialinė sritis – atlyginimai, pensijos, vaiko pinigai, išmokos, kurios buvo daug metų neliestos. Džiaugiuosi labai ir struktūrinėmis reformos, kad jos ir skaudžios buvo“, – kalbėjo S.Skvernelis, pabrėždamas, kad ir ministrų kabineto darbas nebuvo lengvas.
Džiaugėsi struktūrinėmis reformomis
„2018 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis“, – tvirtina premjeras.
Jo teigimu, Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc., suvaldytas maisto kainų augimas.
„(...) toliau vyko smarkus proveržis investicijų pritraukimo srityje. Vien įgyvendinant naujus tarptautinių investicijų projektus, sudarytos galimybės sukurti beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų. Lietuva tampa startuolių inkubatoriumi – dvigubai išaugęs startuolių skaičius pritraukė 183 mln. eurų ir tai yra septynis kartus daugiau nei 2017 metais“, – tikina Vyriausybės vadovas.
Anot jo, palyginti su 2017-aisiais, valstybės remiamos pajamos didėjo 20 proc. (nuo 102 iki 122 eurų), vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui išaugo 23,5 proc. (nuo 65 iki 80 eurų). Senatvės pensija padidėjo ketvirtadaliu: nuo 255 eurų 2016 metų iki 319 eurų 2018 metais.
S. Skvernelis tvirtina, kad rezultatų duoda ir pradėtos struktūrinės reformos. Anot jo, sutrumpėjo eilės pas gydytojus, didėjo mokytojų ir medikų atlyginimai, gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis per metus paaugo nuo 65 proc. iki 71 proc., emigracijos ir imigracijos santykis geriausias nuo 1990-ųjų.
