Lietuvos pilietis 49 metų Vladislavas Jurickis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) prašymu Kroatijoje buvo sulaikytas dar 2017 metų vasarą.
Nors vyras daug kartų prašė mūsų šalies Generalinės prokuratūros, kad jis, kaip Lietuvos pilietis, būtų apsaugotas nuo galimo susidorojimo, pagalbos nesulaukė.
Po beveik dvejus metus trukusio bylinėjimosi Kroatijos aukščiausiasis teismas neseniai priėmė galutinį sprendimą išduoti Lietuvos pilietį Rusijos saugumiečiams.
„Griebiausi paskutinio šiaudo – po pralaimėtos bylos pasiprašiau politinio prieglobsčio.
Tačiau paaiškėjo, kaip Europos Sąjungai priklausančios Lietuvos piliečiui prieglobstis nesuteikiamas.
Šiuo metu gyvenu kankinamas baimės ir įtampos – bet kurią dieną pas mane gali užeiti policininkai, surakinti ir išvežti į Rusiją“, – guodėsi V.Jurickis.
Ilgai Rusijoje gyvenęs ir dirbęs iš tremtinių šeimos kilęs V.Jurickis į Lietuvą galutinai persikėlė 2012 metais.
Vyriškis apsigyveno Vilniuje, Vytauto gatvėje esančiame bute. Ten iki šiol deklaruota jo gyvenamoji vieta.
Gyvendamas Lietuvoje V.Jurickis vadovavo Vokietijos kompanijai „A2Y Projektangle“, o vėliau tapo Čekijos įmonės „Tigrafen“ konsultantu.
Regis, į užmarštį buvo nuėjusios dienos, kai tuo metu, kai dar gyveno Rusijoje, verslininką visokiais būdais bandė palaužti vietos saugumiečiai.
2010 metais, kai V.Jurickis dirbo komercijos direktoriumi vienoje didžiausių privačių Rusijos Krasnodaro srities kompanijų „Nesk-elektroseti“, FST agentai jį spaudė melagingai liudyti prieš savo pažįstamą – Lietuvoje politinį prieglobstį gavusį tuometį Maskvos vyriausybės ministrą Jurijų Chardikovą.
Jis buvo patekęs į tuomet itin įtakingos Rusijos sostinės mero Jurijaus Lužkovo žmonos Jelenos Baturinos nemalonę.
Priešingu atveju V.Jurickiui buvo grasinama iškelti baudžiamąją bylą.
Antrankius uždėjo Kroatijoje
Vilniuje apsistojusio V.Jurickio ramus gyvenimas aukštyn kojom apvirto 2017 metų vasarą, kai jis nutarė nuvažiuoti į Kroatiją.
Vos tik vyras kirto šios valstybės sieną, kroatų pasieniečiai jam uždėjo antrankius ir uždarė į areštinę.
Pareigūnai Lietuvos piliečiui trumpai paaiškino, kad yra sulaikomas Interpolo Maskvos skyriaus prašymu.
Jau kitą dieną V.Jurickis buvo nugabentas į Zagrebo apygardos teismą, kuris ėmėsi nagrinėti Rusijos prašymą jį išduoti.
Kol vyko teismo procesas, Lietuvos piliečiui neteko ilgai gyventi už grotų – po devynių dienų jis už piniginį užstatą buvo paleistas į laisvę.
Pateikti duomenys pribloškė
V.Jurickį pribloškė teismui pateikta informacija, kuria remiantis buvo prašoma jį išduoti.
Pasirodo, Rusijos teisėsaugos tarnybos Interpolui buvo pranešusios, kad V.Jurickis slapstosi nuo bausmės, – esą 2013 metais Krasnodaro teismo sprendimu jis buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimu.
Nors Lietuvos pilietis bandė įrodyti, jog jis niekada nebuvo ne tik nuteistas, bet ir teisiamas, teismas iš pradžių buvo linkęs vadovautis oficialia Rusijos informacija, kad sulaikytasis pasislėpė nuo nuosprendžio.
Lietuva nesusidomėjo
Tokią pat informaciją Kroatijos teisingumo ministerija pateikė ir Lietuvos generalinei prokuratūrai.
Mūsų šalies teisėsauga buvo informuota, kad Rusija prašo išduoti nuo teismo skirtos bausmės pasislėpusį Lietuvos pilietį.
Kaip ir numato Europos teisingumo teismo (ETT) praktika, šiame rašte Lietuvai buvo pasiūlyta svarstyti galimybę prašyti, kad V.Jurickis būtų perduotas mūsų šaliai.
Tačiau Lietuvos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna atsakė itin lakoniškai: „Lietuvos generalinė prokuratūra nėra išdavusi Europos arešto orderio dėl V.Jurickio ir neturi teisinio pagrindo jo išduoti.“
„Greičiausiai Lietuvos generalinė prokuratūra ir negalėjo kitaip atsakyti, nes Kroatijos teisingumo ministerija buvo informavusi apie Rusijos prašymą, kuriame melagingai teigiama, kad esu nuteistas šioje šalyje“, – svarstė V.Jurickis.
Nespėjo įvesti elektros
Kad Rusija apie V.Jurickio nuteisimą buvo pateikusi klaidingą informaciją, paaiškėjo tik kiek vėliau, jau įpusėjus nagrinėti bylą Zagrebo apygardos teisme.
Nors Rusijos generalinis prokuroras Kroatijos teisingumo ministerijai atsiuntė naują reikalavimą dėl V.Jurickio perdavimo.
Šįkart buvo teigiama, kad šis Lietuvos pilietis nėra nuteistas, tačiau jam FST yra iškėlusi baudžiamąją bylą dėl tarnybinių įgaliojimų viršijimo.
Ši byla esą buvo iškelta dar 2010 metais FST Krasnodaro krašto valdybos Tardymo skyriuje, o V.Jurickis, tuo metu dirbęs vienos didžiausių krašte energetikos kompanijos „Nesk-elektroseti“ komercijos direktoriumi, buvo apkaltintas, kad sukurstė savo pavaduotoją įmonei padaryti žalą.
„Dėl šių veiksmų įmonė neįvykdė savo įsipareigojimų įvesti elektrą viename rajone, kur gyvena daug jaunų ir nepasiturinčių žmonių, o tai pakirto visuomenės pasitikėjimą valstybine elektros energijos politika“, – teigiama Rusijos FST parengtame rašte Kroatijos teisingumo ministerijai.
Zagrebo apygardos teismui tokio prašymo užteko – 2017 metų lapkritį buvo priimtas sprendimas V.Jurickį išduoti Rusijai.
Reikalinga Lietuvos pozicija
Praėjusių metų sausį Kroatijos aukščiausiasis teismas šį sprendimą panaikino ir nurodė apygardos teismui iš naujo išnagrinėti bylą.
Šiame teismo sprendime buvo akcentuojama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama aplinkybė, jog V.Jurickis yra kitos Europos Sąjungos narės – Lietuvos – pilietis.
Kroatijos aukščiausiojo teismo nuomone, būtina laikytis ETT suformuotos praktikos, pagal kurią tik po to, kai Lietuva pati nutars, ar ji nori susigrąžinti savo pilietį, bus galima spręsti dėl jo išdavimo trečiai šaliai.
Gali būti kankinamas
Tad V.Jurickio viltis buvo Lietuvos institucijų geranoriškumas.
Praėjusių metų spalį vyriškis parašė ilgą laišką generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, prašydamas, kad prokuratūra oficialiai kreiptųsi į Kroatiją dėl jo išdavimo.
V.Jurickis teigė, kad jam Rusijoje iškelta byla yra politiškai motyvuota, tad jis šioje šalyje neturėtų teisės į teisingą teismą.
„Ten aš galiu būti kankinamas. Kankinimai, siekiant išgauti prisipažinimą, yra vieša rusiško teisingumo paslaptis“, – savo laiške teigė V.Jurickis.
Taikinys – prefektas
V.Jurickis smulkiai išdėstė ir kai kurias jam Rusijoje iškeltos bylos aplinkybes. Esą baudžiamojo persekiojimo pradžioje FST agentai siūlė bylą nutraukti, jeigu jis duos melagingus parodymus prieš tuometį Maskvos prefektą ir ministrą J.Chardikovą.
Kai melagingai liudyti buvo atsisakyta, pareigūnai suėmė jo pavaduotoją ir šešis mėnesius kalino FST kalėjime. Per tą laiką jam buvo draudžiama susitikti su advokatu, buvo naudojami psichotropiniai preparatai.
Neištvėręs tokių sąlygų kalinys palūžo ir FST prašymu davė parodymus prieš savo buvusį viršininką V.Jurickį.
Panašiai buvo persekiojamas ir šios įmonės vadovas bei akcininkas. Jis nuo saugumiečių spruko į Latviją.
Tačiau Rygoje jį kažkas buvo pagrobęs, reikalavo pinigų ir bandė nelegaliai pervežti į Rusiją.
Tik po Latvijos specialiųjų tarnybų operacijos verslininkas buvo išvaduotas.
Nepavykus šio asmens išgabenti į Rusiją buvo prašoma, kad Latvija oficialiai jį išduotų, tačiau prašymas buvo atmestas.
Turi atsiklausti Rusijos?
„Labai prašau kuo greičiau atsakyti į mano prašymą, nes pakartotinai bylą nagrinėjantis Zagrebo apygardos teismas gali pasiremti ankstesniu prokuroro T.Krušnos atsakymu ir mane perduoti Rusijai“, – laiške maldavo V.Jurickis.
Tačiau generalinis prokuroras atsakyti neskubėjo – vietoj jo į šį pagalbos šauksmą atsakė Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Ieva Truncienė.
Pareigūnė sausai pareiškė, kad sprendimą dėl V.Jurickio išdavimo turi priimti kompetentingos Kroatijos institucijos, o Generalinė prokuratūra nėra įgaliota vertinti kitos valstybės veiksmus ar daryti įtaką Kroatijoje vykstančiam teismo procesui.
Prokurorė taip pat leido suprasti, jog norint kreiptis į Kroatiją, kad Lietuvos pilietis būtų išduotas mūsų šaliai, būtinas Rusijos sutikimas: „Informuojame, kad Lietuvos generalinėje prokuratūroje nėra gautas Rusijos kompetentingos institucijos prašymas perimti jūsų baudžiamąjį persekiojimą.“
Viltis – prieglobstis
Tad Zagrebo apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs ekstradicijos bylą ir negavęs Lietuvos institucijų prašymo išduoti savo pilietį, nutarė V.Jurickį perduoti Rusijai.
Jo skundą atmetė ir Kroatijos aukščiausiasis teismas.
Tad V.Jurickiui liko paskutinė viltis – prašyti politinio prieglobsčio.
Tačiau Kroatijos migracijos tarnybos šį prašymą jau atmetė, pareiškusios, kad V.Jurickis yra Europos Sąjungos narės – Lietuvos – pilietis.
Vilnietis sprendimą apskundė, tačiau pats supranta, kad tai – tik laiko vilkinimas.
„Visa laimė, kad nesu, kaip kiti prieglobsčio prašytojai, uždarytas į pabėgėlių centrą. Gyvenu patogiame bute. Ir laukiu“, – guodėsi V.Jurickis.
Vis dėlto V.Jurickis nenustojo tikėti, kad jam padės ir Lietuva.
Viltis šiek tiek atgaivino prieš kelias dienas gautas prokuroro T.Krušnos laiškas, kuriame teigiama, kad prokuratūra nutarė kreiptis į Kroatiją, jog ši suteiktų informaciją apie nusikaltimus, dėl kurių Rusija prašo išduoti V.Jurickį.
„Tik gavus išsamią informaciją bus sprendžiama, ar jos pakanka baudžiamąjį persekiojimą V.Jurickio atžvilgiu pradėti Lietuvoje“, – teigiama prokuroro rašte.
Nebūtų įkišęs į stalčių prašymo padėti
Simonas Slapšinskas
Advokatas, buvęs prokuroras
„Esu pirmasis kaltinamasis Rusijos pradėtame ikiteisminiame tyrime prieš Sausio 13-osios bylos tyrėjus, tad neatmetu, kad galiu būti sulaikytas, jeigu išvyksiu į kitą šalį. Todėl dabar prieš važiuodamas į užsienį labai atidžiai rinksiuosi valstybes.
Kad mūsų prokuratūra iki šiol nesiėmė priemonių gelbėti Kroatijoje sulaikytą Lietuvos pilietį – darbuotojų ir ypač vadovų kompetencijos problema.
Jeigu aš, būdamas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovu, būčiau gavęs Rusijos persekiojamo Lietuvos piliečio prašymą padėti, tikrai jo nebūčiau padėjęs į stalčių ir būčiau ėmęsis visų įmanomų žygių jam padėti.“
Algimantas Kliunka
Advokatas, buvęs prokuroras
„Sausios 13-osios, Medininkų bylos buvo tiriamos ir visi pagrindiniai įrodymai surinkti generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinyje, kuriam aš vadovavau nuo 1994 iki 2011 metų. Jeigu taip, net neatsižvelgiant į ETT sprendimą, negelbėjamas Lietuvos pilietis, gal ir man reikia pagalvoti ar verta važiuoti į ekskursiją ar poilsinę kelionę į Sankt Peterburgą, Minską, Gardiną ar net Kroatiją ir kitas ES šalis.“
