– Daliai rinkėjų gali atrodyti, kad jūs su bendražygiais į EP veržiatės dėl šiltų postų. Ką atsakytumėte tokiems rinkėjams? – paklausėme P.Kunčino, kuris yra rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ lyderis.
– Aš baigiau mokslus Oksforde ir pastaruosius 15 metų praleidau privačiame tarptautiniame versle. Pagrindinė jo kryptis – rašyti strategijas ir strategines rekomendacijas įvairioms valstybėms. O ir dabar mano duona – investuotojų konsultavimas.
Taigi materialine ir visokiomis kitomis prasmėmis man būtų daug patogiau ten ir likti.
– Tad kodėl sukate į politiką?
– Praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje buvo surengta diskusija apie Lietuvos ekonominę strategiją.
Buvau pakviestas skaityti pagrindinio pranešimo. Atskridau iš Malaizijos 48 valandoms, bet Petro Gražulio ir kitų pastangomis nebuvau įleistas į tribūną, nes, matote, mane įvedė konservatorius Andrius Kubilius.
Tuomet net kai kurie socialdemokratai manęs atsiprašinėjo, sakė, kad aš „suprasčiau“, nes tai – „politika“. Tą patį iš politikų girdėjau visą laiką, kai mėgindavau kalbėti apie strateginius dalykus, esmines valstybės problemas. Ragindavau tai svarstyti su visuomene, bet išgirsdavau: „Dabar ne metas, ne tas laikas, va, kai mes laimėsime rinkimus, tada ir pažiūrėsime.“
Tai kada tas metas pagaliau ateis? Todėl nutariau, kad EP yra tinkamiausia platforma iškelti visus tuos klausimus, burti pažangos – ir Lietuvos, ir Europos – reformų judėjimą.
Blogiausia, kad EP, kur sprendžiama daugybė Lietuvai esmingai svarbių klausimų, mūsų valstybės pozicijos ir nuomonės negirdėti.
– Kokias svarbiausias problemas siektumėte spręsti Europarlamente?
– Vidinė ES migracija, teisingiau – protų, talentų, jėgos nutekėjimas. Pirmiausia – iš mūsų regiono šalių.
Dabar visi kalba apie imigraciją iš trečiųjų šalių, tačiau niekas – apie vidinę migraciją, kuri sukelia ir dalį fundamentalių visos ES problemų.
Su tuo susijusi dar viena problema. Kone absoliuti dauguma Europos investicijų mūsų ir kitose regiono šalyse panaudotos statyboms, asfaltui ir trinkelėms, o ne investicijoms į pažangą, talentus, ateitį.
Trečia – bendra Europos saugumo politika. Tai ne tik bendra armija, bet ir investicijų į aukštąsias gynybos technologijas būtinybė.
– Kuriai politinei grupei EP priklausytumėte? Kokia kryptimi turėtų judėti ES – federacijos, tolesnės integracijos, „dviejų greičių“, „tautų Europos“?
– Pagal ideologinę orientaciją labiau linkstu prie konservatorių, liberalų. Tradicine lietuviška prasme esu labiau dešinysis. Tačiau kai kuriais klausimais tai neesminis dalykas. Juk šiukšlių iš kiemo jūs nenešate kaip liberalas ar socialdemokratas.
Europa neturi jokio kito kelio, kaip tik tolesnė integracija. Bet harmonizacijos keliu. Aš nenoriu federalinės valstybės ir galutinio valstybių suverenumo atsisakymo.
– Ar nesibaiminate, jog dalis rinkėjų pamanys, kad Seimo nario kėdę panorote išmainyti į šiltesnę – europarlamentaro, todėl sukūrėte komitetą „Aušros Maldeikienės traukinys“. Ką jiems atsakytumėte? – paklausėme A.Maldeikienės.
– Man visiškai neįdomu, kas ir ką apie mane mano, kaip ir visokios politinės intrigos. Tik galiu pasakyti, kad žiniasklaida labai prisidėjo prie to, kad Europos Parlamentas Lietuvoje būtų suvokiamas kaip nieko neveikianti ir tik pinigus ryjanti įstaiga.
– Kurioje politinėje grupėje rinktumėtės būti EP?
– Dabar niekas negali pasakyti, kaip po rinkimų atrodys EP. Aš, aišku, bet kokiu atveju būsiu kokioje nors proeuropietiškoje grupėje su tais, kurie yra už ES. Pagal savo pažiūras žiūrėčiau į Liberalų aljansą, gali būti labai stipri žaliųjų grupė.
– Kokią strateginę ES kryptį jūs palaikote?
– Man absoliučiai nepriimtina vadinamoji „tautų Europos“ idėja, nes ji pirmiausia žiauriai geopolitiškai pavojinga Lietuvai. Akivaizdu: kiltų pavojus, kad didžiosios valstybės tiesiog nustumtų Rytų Europos, Višegrado pakto valstybes į antrą planą ir taip būtų įtvirtinta „dviejų greičių“ Europos koncepcija. Tai reikštų, jog kai kurios valstybės tiesiog nebūtų visateisės ES narės.
Analogišką pavojų keltų ir kitas kraštutinumas – federacija.
– Kokių svarbiausių dalykų siektumėte EP, jei būtumėte išrinkta?
– Pirmiausia noriu, kad Lietuvoje mažėtų manančiųjų, jog ES yra tik tam, kad mums kažką „duotų“, o europarlamentarai yra tik tam, kad tai „iškovotų“. Šia prasme Maldeikienė tikrai ten nieko nedarys ir nėra jokios „Maldeikienės programos“, nebus „kovojama“ už kokias nors didesnes išmokas.
Man svarbiausia, kad Lietuvoje imtume labiau suprasti, kas iš tiesų yra ES, kokios jos problemos, svarbiausi iššūkiai ir kaip Lietuva gali prisidėti prie tų problemų sprendimo. Lietuvai svarbiausia – kad ji liktų ES ir kad ES išliktų.
