Visa tai, anot projekto vadovo Šiaulių universiteto docento dr. Gedimino Valiulio, leis užtikrinti aukščiausio lygio studijas, atitinkančias verslo poreikius, o taip pat prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo. „Šiauliai ir Daugpilis yra labai panašūs miestai, aktualios emigracijos problemos, todėl supratome, kad turime siūlyti tai, ko nesiūlo kiti, kad žmonės norėtų čia gyventi ir dirbti. Čia jaučiamas ir užsienio investicijų trūkumas, todėl norisi, kad jų būtų daugiau. Tikimės, kad kokybiškomis studijomis ir kita savo veikla padėsime pritraukti užsienio investicijų, kad tiek vietinis, tiek užsienio verslas čia įkurs daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, o jų bus tik tada, kai mes turėsime aukšto lygio specialistų, inžinierių, dirbančių gamybos įmonėse“, – pasakojo G. Valiulis.
Projekto metu buvo vykdomi nemokami mokymai, susiję su kompiuterizuotu projektavimu, programinių staklių valdymu ir pramoniniais robotais. Papasakokite apie šiuo mokymus.
Praktiniuose mokymuose dirbti su technine įranga mokėme žmones nedidelėse, paprastai ne daugiau nei 4 asmenų, grupėse. Tai leido jiems patiems atlikti programavimo, derinimo ir kitus su praktine veikla susijusius darbus. Tokių mokymų galutinis rezultatas – gebėjimas gauti galutinį produktą: išfrezuotas ruošinys, ideali suvirinimo siūlė, suprojektuotas konkretus gaminys. Be konkrečių praktinių užduočių atlikimo dalyviai gavo konsultacijų ir gilesnį suvokimą apie metalo apdirbimo režimus, suvirinimo parametrus, programavimo subtilybes ir taip praplėtė savo profesinį akiratį.
Besimokantieji buvo pasirinkę iš viso 10 siūlomų programų. Mokymų programos buvo įvairios: Robotų programavimo pagrindai, Robotų programavimas pažengusiems, Programinio valdymo staklių įvadas, Kokybės valdymas ir kt. Tarp susidomėjusiųjų buvo studentų iš įvairių mokslo ir studijų institucijų: Profesinio rengimo centro, Šiaulių valstybinės kolegijos, buvo ir žmonių, kurie neturi darbo, tačiau didžioji dalis pas mus atėjusiųjų buvo įmonių darbuotojai, kuriems reikia naujų žinių, ypatingai darbe su specializuota programine įranga, programinio valdymo staklėmis, pramoniniais robotais.
Galėtų atrodyti, kad mes tarsi dirbome profesinio rengimo centro darbą, kad tai yra jo ar kolegijos uždavinys. Iš tikrųjų tai yra dalis tiesos, tačiau beveik niekas iki šiol pas mus regione to nedarydavo. Todėl mes, matydami šią tuštumą, ją užpildėme savo mokymais, seminarais, vizitais į pramonės įmones, konsultacijomis. Be to, davėme papildomos informacijos, kuri susijusi daugiau su universitetinėmis žiniomis – ne „ką daryti?“, o „kodėl taip reikia daryti?“.
Gal žinote, kaip po šių mokymų klostosi dalyvių karjera, o gal įmonėse drąsiau diegiamos naujos technologijos?
Yra keliolika kursuose dalyvavusių žmonių, kurie kardinaliai pakeitė savo veiklos sritį. Vienas jų buvo kompiuterinių tinklų administratorius vienoje Šiaulių įmonėje, o dabar dirba staklių operatoriumi ir yra labai patenkintas, kad išmoko naujų dalykų. Žmonės įgijo naujų arba patobulino turimas kompetencijas, kurias sėkmingai taiko savo praktinėje veikloje.
Mes džiaugiamės, kad sugebėjome sudominti ir pačius gamybininkus. Tie, kas planuoja robotus įsidiegti, atvyko, pabandė, nes Lietuvoje tai yra gana naujas dalykas. Žinau, kad kelios įmonės jau įsigijo robotus, programinio valdymo stakles ar specializuotą programinę įrangą arba planuoja įsigyti. Įmonės, matydamos, kad čia bus tinkamai parengti specialistai, o mūsų darbuotojai jiems galės suteikti konsultacijų, įsigijo naujos techninės ir programinės įrangos. Dabar esame pasiekę naują lygį, kuris leidžia kartu su įmonėmis kurti naujas technologijas ir produktus.
Šio projekto dėka Šiaulių universitete atnaujinta techninė įranga ir laboratorijos. Kuo jos ypatingos?
Mes labai džiaugiamės, kad dabar turime bene geriausią pramoninių robotų laboratoriją regione, galbūt net Lietuvoje. Robotai čia vykdo labai konkrečius gamybinius procesus: suvirina, frezuoja, kelia krovinius. Džiaugiamės, kad ši laboratorija unikali ir suprojektuota atsižvelgiant į konkrečius pramonės įmonių poreikius.
Turime ir gamybai skirtą vertikalaus frezavimo centrą Haas Super Mini Mill su didele įrankių biblioteka ir specializuota CAD/CAM programine įranga. Tad galime užtikrinti, kad pas mus studijas baigę studentai mokės su ta įranga dirbti ir bus gerai pasirengę praktinei veiklai.
Robotams programuoti vieni iš pirmųjų Lietuvoje naudojame „off-line“ metodiką ir programinę įrangą, kuri leidžia robotą užprogramuoti nenaudojant operatoriaus pulto ir nestabdant darbo proceso. Tai yra labai naudinga smulkesnėms įmonėms, kurios gamina daug skirtingų gaminių ir robotizaciją diegti jiems yra pakankamai sunku, nes robotą tenka dažnai iš naujo perprogramuoti ir suderinti. Įmonės konsultuojasi su mumis, laboratorijoje ar įmonėje atlieka bandymus. Džiugu, kad šioje srityje Lietuvoje mes esame vieni iš lyderių.
Esame įsisavinę ir programinę įrangą, skirtą metalo lakšto apdirbimui: pjovimui, kirpimui, lankstymui. Šiuo metu nauji darbuotojai paprastai yra apmokomi pačioje įmonėje arba siunčiami mokytis į brangius Europos mokymo centrus, tuo tarpu mes ne tik pagrindų galime išmokyti, bet ir atlikti sudėtingesnes užduotis.
Kuo tai reikšminga regionui ir pačiai aukštajai mokyklai?
Supratome, kad mūsų kaip Šiaulių universiteto inžinierių išskirtinumas galėtų būti robotizacija, išmanioji gamyba. Siekiame būti išmaniosios gamybos lyderiais regione, o gal net visoje Lietuvoje. Be to mūsų regionas savo specifika yra susijęs išmaniąja gamyba baldų pramonėje, metalo apdirbime, logistikoje ir kt. Mes labai puikiai „įsipaišome“ su savo veiklomis į šią regiono specializaciją, susijusią su robotizacija ir metalo apdirbimu. Šio tikslo siekiame labai koncentruotai, turime finansų, parengėme mokymo programas, apmokėme žmones, patys išmokome, turime tikrai geros įrangos.
Beje, mūsų naujosios laboratorijos yra atviros visuomenei. Vykdydami projektą išmokėme daug žmonių, kvietėmės į ekskursijas, tad daug kas ją matė, bet ir pasibaigus projektui mes neužsidarome, kviečiame žmones šia įranga naudotis.
Ar tai reiškia, kad laboratorijos skirtos ne tik studijoms?
Taip, viso regiono įmonių darbuotojai yra laukiami pas mus toliau kelti kvalifikaciją mokantis naujų dalykų. Ne tik įmonės, bet ir mokyklos, kolegijos, profesinio rengimo centras – visi yra laukiami.
Mes turime gerą įrangą, parengtas ir išbandytas metodikas, puikius dėstytojus. Todėl mes galime tiek patys tobulėti, tiek padėti kitiems. Pasikartosiu, kad dabar pereiname į tokį etapą, kuomet jau vykdome taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius būtent su inžinerine pramone, robotizuotu suvirinimu. Čia, bendradarbiaudami su partneriais, esame pasiruošę teikti aukšto lygio konsultacijas įmonėms ir užtikrinti kokybišką studijų procesą, kai studentai gauna naujų žinių, kurios būtinos išmaniai pramonei.
Vienas iš projekto tikslų buvo interaktyvus darbo pasiūlos ir paklausos žemėlapis. Jis jau yra ir tinklalapyje. Papasakokite, kaip jis veikia ir kam yra skirtas?
Vienas iš tikslų buvo užtikrinti judumą. Tarkime, kad vienoje platformoje būtų galima matyti, kokiose Lietuvos ir Latvijos mokymo ar studijų įstaigose galima įgyti reikalingas kompetencijas. Darbo ieškantys žmonės galės užsiregistruoti, o jų duomenys bus matomi potencialiems darbdaviams. Platforma jau konkrečiai orientuota į metalo apdirbimą, todėl mes tikimės, kad ji bus labai greita, interaktyvi, kad bus mažiau biurokratijos, kad įmonės mūsų internetinėje svetainėje matys kokia yra darbuotojų pasiūla.
Žemėlapis yra jungiamasis tarpregioninio, tarpvalstybinio judumo elementas, kuriuo gali naudotis tiek lietuviai, tiek latviai. Pavyzdžiui, Latvijoje, Jelgavos rajone gyvenantis žmogus gali patikrinti, kokia yra darbo pasiūla Šiaulių rajono įmonėse. Ir atvirkščiai, specialistas iš Šiaulių gali susirasti informacijos apie darbo pasiūlą Latvijoje ir vykti ten dirbti, jeigu tokio specialisto ten reikia. Tai leis geriau subalansuoti darbo rinką, tiksliau identifikuoti tikslines grupes, pavyzdžiui, švietimo įstaigas, pramonės įmones, verslo paramos organizacijas, plačiąją visuomenę, ir pagerinti mokymų planavimą bei vykdymą. Šis žemėlapis padės surasti tuos, kuriems reikia mokymų pasiūlant jiems tinkamiausią mokymų paketą.
Kokių dar rezultatų pavyko pasiekti per šį laikotarpį? Kokiais pasiekimais dar galite pasidžiaugti?
Atnaujinome inžinerinės pramonės studijų programą Šiaulių universitete ir labai džiaugiamės, kad turime šešis dėstytojus, kurie stipriai pakėlė savo kompetenciją projekto įgyvendinimo metu. Jie išmoko programuoti robotus, dirbti su programine įranga ir dabar sėkmingai moko kitus. Su Daugpilio universitetu užsimezgė puikūs ryšiai, kurie jau virsta naujais projektais.
Taip pat džiaugiamės, kad atsirado naujų veiklų su verslo įmonėmis. Išsiplėtė bendradarbiavimas su progimnazijomis ir gimnazijomis. Kviečiamės vaikus į laboratorijas, organizuojame ekskursijas į pramonės įmones. Visiems įdomu pamatyti tokias įmones, kurios yra tikrai išskirtinės tiek Lietuvoje, tiek mūsų regione ir atitinka „Pramonė 4.0“ koncepciją: didelio masto automatizavimas, gamybos planavimas, sandėliavimas, resursų valdymas panaudojant informacines technologijas, pvz., mašininę regą, duomenų analizę, dirbtinį intelektą ir kt. Mūsų laboratorijose studentai gali pamatyti mažą gamybos fragmentą, o tokiose įmonėse pamato, kaip realiai visa tai veikia.
Taip pat parengėme metodines priemones, kurių labai trūko: knygas lietuvių, latvių, anglų kalbomis. Esame sukūrę ir Youtube kanalą Project CONUS, kuriame yra mokomieji filmai apie kompiuterizuotą projektavimą ir gamybą, mūsų laboratorijas. Dalis įrašų parengta pramonės įmonėse, nes juk viena yra tai, ką žmonės išmoksta universitete, o pamatyti praktinį pritaikymą gamyboje – jau kas kita.
Paskutiniame projekto įgyvendinimo etape pramonės įmonės, įdarbinimo agentūros, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami dalyvauti tarptautinėje praktinėje konferencijoje. Balandžio 18 d. Šiauliuose vyksiančiame viešajame renginyje dalyvaus pranešėjai iš Šiaulių ir Daugpilio mokymo ir studijų įstaigų, pramonės įmonių. Dalyviai taip pat dalyvaus praktiniuose seminaruose, aplankys mūsų laboratorijas. Tikimasi, kad konferencija padės tikslinėms grupėms suteikti dar daugiau žinių ir įgūdžių, reikalingų pramonės sektoriui. Daugiau informacijos apie konferenciją bus pateikta interneto svetainėje conus.su.lt, dalyviai turėtų registruotis el. paštu conus@su.lt. Kviečiame visus aktyviai dalyvauti.
Minėjote, kad moksleivius vedėte į ekskursijas pramonės įmonėse. Ar pavyko juos sudominti?
Turime dvi dideles tikslines grupes: dabartiniai darbuotojai, kuriems reikia kelti kvalifikaciją, ir moksleiviai, kuriuos būtina sudominti inžinerija, robotika ir panašiomis sritimis. Mūsų universitete lankėsi nemažai moksleivių iš įvairių Šiaulių ir regiono mokyklų. Mūsų darbuotojai vedė juos ir į didžiąsias pramonės įmones. Žinau keletą pavyzdžių, kai moksleiviai po tokių ekskursijų ar seminarų pas mus likdavo ir kursams. Pavyzdžiui, prieš vasaros atostogas gimnazijų moksleiviai po mokymų įsidarbindavo vasarai, dirbo kvalifikuotą staklių operatoriaus darbą.
Mums labai svarbu sudominti moksleivius, kad jie stotų į universitetą jau pamatę, kas jame yra, ko galima tikėtis, su kokia įranga ir dėstytojais galima dirbti. Čia buvo puikus pavyzdys, kai projekto dėstytojų komanda parodė, kokia yra šiuolaikinė inžinerija ir galimybės save čia realizuoti. Manyčiau, nėra geresnio būdo parodyti moksleiviui, kad ta studijų programa yra ir įdomi, ir perspektyvi.
Dabar galime užtikrinti, kad studijos bus kokybiškos ir niekuo neprastenės nei gali pasiūlyti didieji universitetai. Pramonės robotizacijos srityje mes turime geriausią įrangą ir tinkamai pasiruošusius dėstytojus. Ryšiai su įmonėmis praplečia praktikos bazę, studentai gauna realias užduotis, kurias galės atlikti su mūsų turimais pramoniniais robotais ir kita įranga. Tokie studentai ir absolventai jau dabar yra laukiami pramonės įmonėse.
Visos veiklos buvo vykdomos įgyvendinant bendrą Šiaulių universiteto ir Daugpilio universiteto (Latvija) 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Bendradarbiavimo tinklas, skirtas moderniems profesiniams (inžineriniams) XXI amžiaus įgūdžiams skatinti ir darbo jėgos mobilumo remti“ (CONUS, LLI-075). Projekto biudžetas – 792 282,82 Eur. Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 673 440,39 Eur.
Daugiau informacijos apie projektą galite rasti projekto interneto svetainėje https://conus.su.lt
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Šiaulių universitetas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
