Nebeplaukti pasroviui, nustoti šliaužti tarsi sraigėms, išnaudoti esamas galimybes ir šuoliuoti į proveržį – Lietuvos gyventojus kviečia „Lemiamam šuoliui“ vadovaujantis 41-erių ekonomistas P.Kunčinas.
„Valstybė keičiasi, kai joje yra suderintas strateginis mąstymas, aiški kryptis, kapitalas, technologijos, žmonės ir politinė valia. Tada valstybė iššauna kaip raketa.
Dabar mūsų politinis elitas yra paskendęs vidiniuose ginčuose ir rietenose. Mes ateinamame, kad pasakytume – atsibuskite.
Žmonėms reikia duoti viltį, strateginę drausmę, finansinius instrumentus, švietimą. Tada galėsime kalbėti apie pokyčius, tvarų atlyginimų ir gerovės augimą“, – P.Kunčinas dėsto savo viziją, paskatinusią telkti rinkimų komitetą.
Veržlumas užkoduotas genuose
Pasak P.Kunčino, Lietuvos žmonės yra vikrūs, nori mokytis, o veržlumas yra užkoduotas lietuvio genuose. Todėl reikia sudaryti galimybes kurti aukštos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas, gaunant konkurencingą atlygį.
„Europa jau kartą aprūpino Lietuvą šuoliui. Padarėme pažangą. Dabar Europos rankomis ir vėl norime inicijuoti šuolį. Jei nieko nedarai, inertiškai plauki pasroviui.
Dabar tvirtai įsigalėjęs požiūris, kad 90 proc. EP reikalų tiesiogiai neliečia Lietuvos. Toks įsivaizdavimas turi būti pakeistas.
Yra daugybė sėkmingų pavyzdžių: portugalai įvedė mokesčių lengvatą užsieniečiams, nusipirkusiems šalyje nekilnojamąjį turtą.Paryžius periminėja bankininkus iš Londono. Visi kažką daro ir kovoja dėl galimybių, o mes esame pasyvaus, inertiško plaukimo pasroviui fazėje“, – Lietuvos poziciją ES apibūdino P.Kunčinas.
Anot visuomeninio komiteto „Lemiamas šuolis“ steigėjo, Lietuvos gyventojai yra pakankamai veržlūs, kad išsilaisvintų iš inertiškos valstybės ir stagnuojančios politikos bei susitelktų esminiam proveržiui, kuris paskatins šuolį į priekį.
Probleminė ašis – emigracija
„Negalime neigti, kad Lietuva padarė didelę pažangą. Žmonės uždirba daugiau, rodikliai gerėja, pasauliniuose reitinguose Lietuva kyla į viršų, bet kainos taip pat auga – ir auga greičiau nei darbo užmokestis.
Jei žiūrime vien į gerėjančius skaičius, viskas atrodo neblogai. Tačiau tada tampa neaišku: kodėl, jei viskas gerėja, žmonės vis tiek emigruoja?“, – samprotavo „Lemiamas šuolis“ lyderis.
„Lemiamo šuolio“ iniciatyvinė grupė, kurią sudaro įvairių sričių specialistai ir žinomi veidai tokie, kaip Gitana Neverienė ir Jurgis Didžiulis, laikosi kompleksinio požiūrio į emigraciją, kurios sustabdymas reikalauja proveržio, apimančio daugelį valstybės sričių.
„Jei ignoruoji emigraciją, prarandi vartotoją ir mokesčių mokėtoją. Maža to, prarandi žmogų – jo žinias, potencialą ir galimybę didinti gimstamumą. Tuomet rinkoje mažėja dirbančiųjų ir nors atlyginimai kyla, taip vyksta tik todėl, kad trūksta darbo jėgos. Banko „Barclay’s“ išėjimas iš Lietuvos parodė, kad daromės nebepatrauklūs investuotojams. Pritraukiame arba mažas investicijas, arba apskritai jų nebepritraukiame. Turime nepamiršti ir to, kad vyksta robotizacija: į daugelį sričių ateina dirbtinis intelektas, robotai ima keisti žmones.
Palikę užburtą emigracijos ratą savieigai, galime prognozuoti netolimos ateities situaciją: mažėja dirbančiųjų, kartu mažėja sumokamų mokesčių.
Ką tuomet darysime, kad išsaugotume valstybės sistemą? Pradėsime pardavinėti – Klaipėdos uostą, „Lietuvos geležinkelius“, žemes – ir suksime Graikijos keliu? Kas gresia mūsų šaliai, jei bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks ne 2 proc., kaip kad yra dabar, o bus minus 5 proc. Ar vėl darysime naktinę reformą ir veršimės diržus?
Nemanau, kad Lietuvos visuomenė bus pasiruošusi tai pakartoti. Tikėtina, kad lietuviai nebebus tie lankstūs žmonės, kurie leis dar kartą atimti iš jų pinigus ir lengva ranka atidavinės savo pensijas ir kitas išmokas“, – emigracijos padarinius komentavo P.Kunčinas.
Pasigenda ilgalaikės strategijos
„Lemiamo šuolio“ idėjinis lyderis atkreipė dėmesį, kad savuose interesuose ir interesų peštynėse paskendęs Lietuvos politinis elitas nebeturi nei valios, nei galimybių, nei paprasčiausio žinojimo, kas vyksta pasaulyje ar Europoje.
Tai trukdo galvoti apie ilgojo laikotarpio perspektyvą, kuri leistų kurti Lietuvos gerovę ir tinkamai įsisavinti ES lėšas.
„Įsisavinti ES lėšas reikėtų ne per asfaltą, trinkeles ir tvoreles. Mums reikia galvoti apie žmones, kurie išvažiuoja – būtina pradėti vertės kūrimo procesus.
Reikia ryžtingų veiksmų, proveržio – tačiau politinės partijos, politinis elitas nieko nesiūlo, tik toliau plaukti pasroviui, palengva šliaužti į priekį. Tačiau sraigės bedugnės neperšoks. Mums reikia kitokio požiūrio: imam ir darom! Kitaip iš demografinės prarajos neišsikapstysim.
Tikite biotechnologijomis? Darom! Tikite lazeriais? Darom! Tikite logistika ir sveikatingumo industrija? Darom! Tikite žemės ūkiu? Užsiimkim juo! Mes turime potencialo, kurio neišnaudojame.
Europa mumis tiki, ji suteikia pinigų, pavyzdžiui, finansinių technologijų vystymui, o finansinės technologijos, savo ruožtu, gali būti mūsų šalies arkliukas. Ką su tomis lėšomis mes darome dabar?
Taip, yra agentūros, viena iš jų „Investuok Lietuvoje“, taip pat kai kurios ministerijos, kurios su tuo dirba. Bet nėra strateginio svorio, nėra politinio palaikymo, todėl ES mums skiriamas lėšas investuojame į asfalto tiesimą ir trinkeles“, – apie ilgojo laikotarpio perspektyvos trūkumą kalbėjo P.Kunčinas.
Idėja švietimui ir ateities turto fondui
Viena iš prioritetinių rinkimų komiteto veiklos krypčių – švietimo reformos užbaigimas.
Kad švietimo sistema funkcionuotų kaip investicija į ateitį, komitetas „Laimingas šuolis“ siūlo formuoti švietimo sistemą, užtikrinančią kelis paprastus dalykus: 2-3 užsienio kalbų mokėjimą, gebėjimą dirbti kompiuteriu ir programuoti, finansinio raštingumo išmanymą, supratimą, kas yra rizika ir kaip ją valdyti.
Taip pat svarbus yra verslumas, vikrumas ir patriotiškumas.
Kita pagrindinė komiteto programinė nuostata, numatanti atlyginimų ir gerovės augimą, yra ilgalaikiai finansiniai instrumentai. Kuriant finansinę Lietuvos ir jos gyventojų gerovę, „Lemiamas šuolis“ skatina atrasti vidurio kelią tarp privataus ir viešojo sektoriaus.
„Mūsų siūloma alternatyva – ateities turto fondas, per kurį atliekamos tam tikros valstybinės intervencijos. Valstybė turi daryti finansines injekcijas, kaip tai darė Singapūras, Izraelis, Norvegija ir kitos sėkmingos šalys.
Fondo esmė – santaupų tarnavimas mūsų – Lietuvos žmonių – interesams. Fondas generuotų pinigus startuoliams, švietimui ir prioritetinėms ūkio šakoms.
Tik tokiu būdu galima sukurti investicijas su ilgalaike grąža ir užtikrinti tokį patį atlyginimą už tą patį darbą kaip ir kitose pažangiose, išsivysčiusiose, proveržį padariusiose šalyse“, – siūlo komiteto „Lemiamas šuolis“ lyderis.
