Policijos suvestinėje buvo užfiksuota: kovo 25 d. 19 val. 56 min. gautas pranešimas, kad Kazlų Rūdoje, M.Valančiaus g. prieš pranešėjos nepilnametę dukrą (gimusi 2003 m.) smurtavo pastarosios sutuoktinis (32 m.).
Įvykio vietoje rasta pranešėja ir jos 15-mete dukra su keturių mėnesių kūdikiu. Vyras sulaikytas.
Vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 str.: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Sutuoktiniui nurodyta nesiartinti prie nukentėjusios.
Po bausmės – vedybos
Marijampolės apskrities VPK Komunikacijos grupės specialistė Daiva Klimavičienė portalui lrytas.lt patvirtino, jog nukentėjusi mergina ir ją skriaudęs vyras – sutuoktiniai, o kūdikis – judviejų atžala.
Pasak Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Vilmos Sakalauskienės, vyras teistas jau keturis kartus.
Vienas iš teistumų – už lytinius santykius su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, kai nėra prievartos požymių.
„Jis buvo teistas dėl to, kad su šia mergaite (dabartine žmona – Red.) turėjo lytinių santykių. Po bausmės ją vedė“, – kalbėjo V.Sakalauskienė.
Susituokus santykiauti – jau legalu
Sprendimą nepilnamečiui leisti tuoktis priima teismas: jis skyrė merginai emancipaciją – nepilnametę pripažino veiksnia.
Pagal Civilinį kodeksą, nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.
Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.
„Už lytinį santykiavimą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, kai jiedu nebuvo vyras ir žmona, vyras nuteistas. O toliau viskas, kas vyksta, jau teisėta“, – pabrėžė V.Sakalauskienė.
Vyras būtų baudžiamas nebent tuo atveju, jei lytinių santykių metu būtų panaudota prievarta – kaip ir pilnamečių asmenų santuokose.
Teismui sprendžiant, ar leisti nepilnamečiui tuoktis, procese dalyvauja ir Vaiko teisių apsaugos specialistai.
„Teismo proceso metu dėl nepilnamečio emancipacijos įprastai dalyvauja Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (jos įgaliotas teritorinis skyrius), kuri įvertina, ar nepilnamečio veiksmai neprieštarauja jo paties interesams ir pateikia išvadą dėl galimybės tapti visiškai veiksniu – emancipuotu“, – portalui lrytas.lt situaciją pakomentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos specialistė Eglė Juozėnaitė.
Nėštumo atveju – išimtys
Civilinis kodeksas numato, kad norinčio tuoktis, tačiau neturinčio 18 metų asmens prašymu teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip dvejais metais.
„Siekiančiam sudaryti santuoką nepilnamečiui yra keliamos pagrindinės sąlygos: nepilnametis turi būti sulaukęs 16 metų; nepilnamečio noras (prašymas teismui) dėl santuokos sudarymo; nepilnametis turi gauti teismo leidimą“, – komentavo E.Juozėnaitė.
Tačiau būna, kad žengiantis į Civilinės metrikacijos skyrių nėra sulaukęs ir minimalaus 16 metų amžiaus. Tokią išimtį, remdamasis Civiliniu kodeksu, teismas gali padaryti nėštumo atveju.
Nepilnamečių santuokų Lietuvoje mažėja
Statistikos departamento duomenimis, 2018-aisiais Lietuvoje santuokas sudarė 43 nepilnamečiai: net 40 merginų ir tik 3 vaikinai.
Vienas vaikinas vedė būdamas 16-kos, kiti du – sulaukę 17-kos.
2018-aisiais ištekėjo dvi dešimtys 17-mečių merginų ir penkiolika, sulaukusių 16 metų. Penkios paauglės sudarė santuoką dar jaunesnės.
37 merginos ištekėjo už jau sulaukusių pilnametystės vyrų. Pastarųjų tikslus amžius neskelbiamas – tai galėtų būti ir merginų amžiaus grupei artimi vaikinai, ir gerokai vyresni vyrai.
23 nepilnamečių santuokų įvyko miestuose, o likusios 20 – kaimuose. Tiesa, tokių vedybų Lietuvoje mažėja: 2014-aisiais susituokė 74 nepilnamečiai, 2015-aisiais – 69, 2016-aisiais – 66, 2017-aisiais – 48, pernai – 43.
Paaugliai nori suaugti
Kaip nepilnametystėje sudarytos santuokos ir lytiniai santykiai su pilnamečiu asmeniu gali emociškai paveikti jauną žmogų?
Pasak psichologės Šarūnės Vienės, paaugliai nori būti suaugę, bet neretai nesupranta, kad tai – didelė atsakomybė.
Paklausta, ar penkiolikmetė-šešiolikmetė yra pakankamai subrendusi duoti pilnamečiui asmeniui sutikimą dėl lytinių santykių, Š.Vienė teigė, kad merginoms gali trūkti suvokimo.
„Tokio amžiaus paaugliai iš dalies jau gali priimti tam tikrus sprendimus ir būti atsakingi už savo elgesį ir jo pasekmes. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad dažnas paauglys, ieškodamas savo tapatumo, yra linkęs į rizikingą elgesį. Tai toks gyvenimo etapas, kai norisi viską išbandyti.
Jiems kyla įvairiausių klausimų, jie nori būti suaugę, tik ne visada supranta, kad buvimas suaugusiu reiškia ne tik laisvę rinktis kokius sprendimus priimti, bet ir būti atsakingu už elgesio pasekmes.
To supratimo apie priežasties ir pasekmės ryšį dažnam paaugliui ir trūksta. Todėl ne visai tikslinga būtų sakyti, kad sprendimas pradėti ankstyvą lytinį gyvenimą yra atsakingai priimtas ir pilnai suvoktas“ – tvirtino Š.Vienė.
Ar paaugliais lengva manipuliuoti? Psichologė teigia, kad jauname amžiuje žmogus neretai ieško pritarimo, nori būti pripažintas.
„Paauglystė neapsiriboja vien lytinės brandos pradžia. Šiame laikotarpyje vyksta aktyvus bandymas suvokti, kas aš esu, ko noriu. Labai svarbūs tampa bendraamžiai ir vyresni draugai. Sustiprėjo noras būti pripažintam, bet susilpnėja savęs vertinimas. Tai dažnai pasireiškia tuo, kad paaugliui tampa labai reikšminga kitų žmonių nuomonė, jų požiūris į juos.
Taigi paaugliai lengvai gali pasiduoti kitų įtakai. Aišku, tas žmogus turi būti paauglius emociškai svarbus ir reikšmingas. O paauglystėje reikšmingi tampa draugai, kurių sprendimai ir tikslai ne visada yra tinkami.
Dažni atvejai, kai paaugliai pasielgia netinkamai, nors vidinės vertybės yra kitokios. Tie neapgalvoti sprendimai vedini noro būti pripažintam ir sustiprinti savivertę, tačiau tai dažnai sukelia dar stipresnius vidinius konfliktus, kas lemia prastesnę psichologinę savijautą,“ – teigė Š.Vienė.
Pasak psichologės, nepilnametis asmuo dar neturi žinių apie tai, kokie turi būti darnūs tarpusavio santykiai.
„Ankstyvi lytiniai santykiai gali sutrikdyti tolesnę pilnavertę paauglio psichikos raidą. Paaugliai dažnai turi mažai žinių apie tai, koks turi būti tinkamas tarpusavio santykis. Kyla rizika įsitraukti į toksiškus santykius, patirti seksualinį, fizinį ar psichologinį smurtą. Visa tai turi įtakos tolesnei žmogaus emocinei brandai.
Priklausomai nuo to kokia yra patirtis formuojasi žmogaus asmenybė, jos požiūris į save, į aplinkinius ir apskritai į pasaulį. Neigiamos patirtys dažnai sukelia problemų ne tik paauglystėje, bet ir vėliau suaugus.
Tai gali pasireikšti kaip nuolatinis įsitraukimas į destruktyvius tarpusavio santykius, susilpnėjusia saviverte bei savigarba, savo emocijų ir elgesio reguliacijos sunkumais, partnerių kaita, negebėjimu kurti ilgalaikio tarpusavio ryšio,“ – komentavo Š.Vienė.
Suaugusiojo dėmesys tampa brandos patvirtinimu
Psichologė teigė, kad dėmesį rodančio suaugusio asmens tam tikros savybės gali paauglius sužavėti, nes šie patys siekia tapti brandžiais.
„Pilnametis žmogus paauglio suvokimu yra jau pasiekęs fizinę ir psichologinę brandą, o paauglio noras yra čia ir dabar „būti“ suaugusiuoju. Suaugusio jaunuolio ar jaunuolės dėmesys paaugliui yra savotiškas pripažinimas, kad ir aš esu suaugęs, nes jei būčiau vaikas, tai dėmesio negaučiau.
Bet psichologinę brandą reikėtų vertinti lanksčiau. Jei žmogus yra sulaukęs pilnametystės, tai nereiškia, kad jis visapusiškai psichologiškai subrendęs. Tai individualus dalykas ir apima įvairius aspektus“, – komentavo Š.Vienė.
Jaunos merginos, pradėjusios santykius su suaugusiais vyrais, neretai kaltinamos tuo, kad pačios juos provokuoja. Pasak Š.Vienės, tai neturėtų tapti veiksmų pateisinimu: „Dažnas reiškinys, kai dėl tam tikrų įvykių kaltinami patys nukentėję. Tai ypač stebima seksualinio ar fizinio smurto atvejais. Neretas pasakymas „pats/pati kalta“. Todėl nenuostabu, kad yra žmonių, kurie linkę užklijuoti provokatoriaus etiketę.
Daugumoje situacijų negalime atmesti fakto, kad žmonės vieni kitus provokuoja ir čia galime kalbėti ne tik apie paauglius, bet ir apie suaugusiuosius. Žmonės linkę teisinti kitus, tuo pačiu pasąmoningai pateisina ir save. Vis dėl to labai svarbus aspektas yra tai, kad net kai mus provokuoja, tai nepateisina mūsų elgesio.“
Santuoka – atsakomybė ir iššūkiai
Kaip ankstyva santuoka gali paveikti tolimesnę jauno žmogaus psichologinę raidą?
Pasak psichologės, problema gali atsirasti tuomet, kai santuoka sudaroma ne iš natūralaus noro, o susiklosčiusių aplinkybių: šeimos kūrimas atneša daug iššūkių, kuriems paauglys dar gali būti nepasiruošęs.
„Paauglio gyvenimas santuokoje nėra savaime neigiamas reiškinys ir nebūtinai tai apsunkins jauno žmogaus psichologinę raidą. Tačiau kai kalbame apie paauglių santuokas, dažnai svarbus faktorius, kuris paskatina tokiam žingsniui, yra ne vien natūralus noras kurti tarpusavio santykius su pasirinktu žmogumi, bet ir nėštumas.
Tokiu atveju galima kalbėti kiek paaugliai yra brandūs priimti su santuoka ir šeimos kūrimu susijusius iššūkius. Dažniausiai paaugliai nėra pilnai pasiruošę susidoroti su kylančiomis problemomis. Jiems gali trūkti įgūdžių, jų lūkesčiai gali neatitikti realybės, o tuomet kyla įvairūs konfliktai tiek išoriniai, tiek vidiniai, o tai veikia tolimesnę žmogaus psichologinę savijautą ir raidą.
Gali kilti emocinių sunkumų, nevisavertiškumo jausmas, adaptacijos problemų, nes paauglys gali jaustis iškritęs iš tokio amžiaus žmogui įprasto socialinio konteksto“ – portalui lrytas.lt pasakojo psichologė Š.Vienė.
