Parlamentarų virsmas merais valstybei kainuos nemenką sumą: Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skaičiuoja, kad Seimo narių perrinkimas gali kainuoti apie pusę milijono eurų.
Suma – preliminari, bet nemenka
B.Markauskas ir V.Gailius nėra vieninteliai Seimo nariai, kuriuos šiųmečiuose savivaldos rinkimuose lydėjo sėkmė.
Į savivaldybių tarybas pateko Povilas Urbšys, Kęstutis Mažeika ir Valerijus Simulikas. Tačiau šie parlamentarai naujų pareigų vietos valdžioje atsisakė ir tęs darbą Seime.
Pasak VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės, tikslių skaičiavimų, kiek galėtų kainuoti Seimo narių perrinkimas, kol kas nėra.
„Galėtų būti pusė milijono eurų, tačiau tai labai preliminari suma, nelendant į detales ir visko konkrečiai neskaičiuojant. Jei organizuotume kartu su kitais rinkimais, žinoma, būtų pigiau. Dėl datos spręsime artimiausiu metu, kol kas galėtume galvoti apie rugsėjo pradžią“, – sakė L.Matjošaitytė.
Kas lemia perrinkimo kainą?
VRK Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė portalui lrytas.lt teigė, kad yra keletas pagrindinių rodiklių, nuo kurių priklauso perrinkimo organizavimo kaštai.
„Suma priklauso nuo apygardos dydžio, nuo apylinkių skaičiaus ir rinkėjų skaičiaus. Tarp išlaidų yra apygardos išlaikymas, informacinių sistemų aptarnavimas ir pritaikymas konkretiems rinkimams.
Kai turime konkretų atveją ir tikslią datą, darome tikslius skaičiavimus, paskaičiuojame tikslius poreikius ir jų sąmatą, yra užsakomos papildomos lėšos“, – komentavo VRK Finansų skyriaus vedėja.
Problemiška ne tik kaina, bet ir rinkėjų aktyvumas
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius atkreipė dėmesį į tai, jog valstybei brangiai kainuojantys Seimo narių perrinkimai įprastai pritraukia mažą rinkėjų skaičių, todėl efektyviausia būtų juos prijungti prie kitų jau vykstančių rinkimų.
„Faktas, kad lyginant su įprastiniais rinkimais perrinkimų metu balsavusiųjų skaičius būna gerokai mažesnis. Vertėtų galvoti, kaip mažinti perrinkimo kaštus, rengiant perrinkimą su tuo metu vykstančiais kitais rinkimais.
Gegužės 26 d. bus rinkimai į Europos Parlamentą, o tai, kad kai kuriose savivaldybėse reikės perrinkimo, tapo aišku jau kovo 17 dieną. Tikėtina, kad VRK, atsižvelgdama į labai ribotą laiką, galėjo mėginti rinkimus sujungti. Tokiu atveju ir kaina sumažėtų, ir rinkiminis aktyvumas būtų didesnis“, – pastebėjo politologas A.Krupavičius.
Kreipti dėmesį reikėtų ne į kainą, o į valdymo kokybę
Vis tik VDU profesorius atkreipė dėmesį, kad galvoti apie draudimą Seimo nariams dalyvauti savivaldos rinkimuose būtų ydinga.
„Apriboti Seimo narių teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose būtų perteklinis reguliavimas, nelabai suderinamas su demokratijos nuostatomis. Pirmiausia vertėtų padaryti kaštų-naudos analizę ir pažiūrėti, ar ta kaina iš tiesų turi būti tokia didelė“, – portalui lrytas.lt sakė politologas A.Krupavičius.
Panašios pozicijos laikėsi ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas, akcentavęs, kad perrinkimą vertėtų suprasti kaip vieną iš demokratijos principų.
„Demokratija negali būti nemokama arba pigi. Yra tam tikri principai ir jeigu mes jų nesilaikome, nukrypstame nuo demokratijos. Mes suprantame, kad valdžia kyla iš tautos, todėl ir renkamės savo tautos atstovus“, – teigė V.Dumbliauskas.
Anot politologo V.Dumbliausko, pagrindinį dėmesį reikėtų sutelkti ne į valstybės išlaikymo kaštus, o į politikų darbo kokybę.
„Klausimas turėtų būti ne čia: Seimo narių skaičius ar perrinkimo kaštai nėra esminiai klausimai. Svarbiausia, kad būtų valdymo kokybė: turime galvoti, kokius Seimo narius renkame“, – dėmesį atkreipė MRU docentas.
