„Ši iniciatyva yra universiteto klaidų praeityje pripažinimas, žvilgsnis į tamsiuosius ilgo VU gyvavimo tarpsnius bei istorinio teisingumo atstatymas. Tik tinkamai įvertinę savo istoriją galime kurti pozityvią ateitį“, – sakė VU rektorius Artūras Žukauskas.
Dauguma pagerbiamų asmenų yra Baltijos šalyse sovietų vykdyto trėmimo „Bangų mūša“ aukos. Iš 85 žmonių, kuriuos pagerbs universitetas, 31 buvo ištremtas per šią sovietų akciją. Iki šių dienų gyvi teliko du iš jų – jiems diplomai bus įteikti asmeniškai, nuvykus į namus.
Vadinamaisiais atminties diplomais bus pagerbti ir 47 žydų tautybės žmonės, kurie 1941 metais, vykdant nacionalsocialistams pavaldžios Švietimo valdybos Aukštojo mokslo departamento įsakymą, buvo pašalinti iš universiteto dėl savo tautybės.
Universitetas pagerbs ir šešis skirtingų fakultetų studentus, kurie iš universiteto pašalinti dėl antitarybinės veiklos ar ryšių su partizanais, taip pat ir universitete dirbusį dėstytoją, pasaulyje pripažintą profesorių Pranciškų Baltrų Šivickų.
„Didžiuojuosi mūsų istorikais, jų sunkiu darbu ieškant ir iškeliant į paviršių tai, apie ką pirmtakams kalbėti buvo nepatogu. Nors atminties diplomų gavėjams šis įvertinimas yra simbolinis, norime užtikrinti, kad nepaisant istorinių aplinkybių jie buvo, yra ir išliks VU bendruomenės nariais amžiams“, – pranešime spaudai teigė A. Žukauskas.
Daugumą diplomų – apie 40 – atsiims iš universiteto pašalintų žmonių giminaičiai – sūnūs, dukros bei vaikaičiai, tačiau kai kurių giminaičių universiteto istorikams rasti nepavyko.
Tėčio diplomą atsiims žurnalistė D. Kutraitė-Giedraitienė
Vieną iš diplomų atsiims žurnalistė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, jos tėvas Vitas Kutra 1949 metais buvo ištremtas į Irkutską rusijoje. Jis tuo metu buvo ketvirto kurso medicinos studentas.
„Jis nedalyvavo jokioje politinėje ar pasipriešinimo veikloje, studijavo ir studentavo, juokavo ir draugavo, kol vieną dieną netikėtai, nežinia kodėl ir už ką viskas sugriuvo – gyvenimas subyrėjo į šipulius. Ketvirto kurso medicinos studentas kaip ir daugelis kitų buvo ištremtas į Sibirą be jokių paaiškinimų“, – sakė D. Kutraitė-Giedraitienė.
Dar būdamas tremtyje, 1950 metais V. Kutra kreipėsi į VU su prašymu grąžinti dokumentus, kurie patvirtintų jo išsilavinimą. Tai mėgino padaryti ir grįžęs į Lietuvą po septynerių metų.
„Grįžus į Lietuvą tėvelio vargai nesibaigė. Apsistojome Kaune Žaliakalnyje pas mamos seserį Jonę. Tėvelis pasiryžo baigti nutrauktas medicinos studijas. Nežinau, kokį atsakymą gavo iš VU, tačiau Kauno medicinos institutas iškėlė jam neįgyvendinamas sąlygas – per trumpą laiką perlaikyti visas keturių mokslo metų, semestrų įskaitas ir egzaminus“, – teigė D. Kutraitė-Giedraitienė.
„Ačiū Dievui, kad su gerų žmonių pagalba gabusis tremtinys vis dėlto buvo priimtas į trečią kursą Kauno veterinarijos akademijoje, ją sėkmingai baigė 1960 metais ir tapo veterinarijos gydytoju“, – pridūrė ji.
Ragina prisidėti ir kitas aukštąsias mokyklas
Iniciatyva „Grįžtanti atmintis“ vyksta ketverius metus, ja siekiama atsiprašyti, pripažinti klaidas ir taip atkurti istorinį teisingumą. Universiteto rektorius šiemet kviečia prie iniciatyvos prisidėti ir kitas aukštąsias mokyklas.
„Tokių istorijų turime ne tik mes. Kviečiu universitetus jungtis prie praeities refleksijos, istorijos permąstymo ir suvokimo. Privalome pripažinti totalitarinių režimų veiksmų lemtą žalą ir atsiprašyti tų, kurie tapo susidorojimo aukomis vien tik dėl savo tautybės ar darbo mūsų valstybei“, – sakė A. Žukauskas.
Atminties diplomai suteikiami nuo 1940 metų birželio 15 dienos iš VU akademinės bendruomenės pašalintiems asmenims.
