Šios dviprasmybės buvo plika akimi matyti bei iš pačių dešiniųjų lūpų liejosi ir šeštadienį įvykusiame partijos tarybos posėdyje, skirtame aptarti partijos pasirodymą kovoje dėl savivaldos.
Vienais iš šių rinkimų laimėtojų – bent jau tarp partijų – save pagrįstai skelbiantys konservatoriai, žinoma, trimitavo apie būsimas kitas pergales bei patys save kėlė į jas. Tačiau, besiruošdami šiems pergalingiems žygiams jie aimanavo ir dėl akmenukų bate, kurių ne vienas.
Patys didžiausi ir nemaloniausi – vis teberusenantis ir, regis, bet kada su nauja jėga galintis plykstelėti vidaus konfliktas dėl partijos ideologinės tapatybės bei beviltiškas partijos pasirodymas per rinkimus didžiuosiuose šalies miestuose.
Partijos vedlį Gabrielių Landsbergį dėl „liberalizmo“ ir partijos idėjinės išdavystės bendražygiai nerimo ir tarybos posėdyje, gąsdindami, jog didžiuosiuose miestuose pralaimėjusi partija gali žlugti apskritai. O aiškesnio atsakymo, kaip atgauti pozicijas tuose miestuose, partijos vadovybė kol kas negali pateikti – ir abejotina, ar artimiausiu metu galės.
Pavojus – D. Trumpas ir R. Karbauskis
Pagrindinė svarbiausių „normalių“ Europos partijų tarpusavio diskusijų tema bei jų problema – „populistų“, pirmiausia – radikalių dešiniųjų, stiprėjimas ne tik visame Senąjame žemyne, bet ir už Atlanto.
Tiek G.Landsbergis, tiek jo pirmtakas, dabartinis partijos Politikos komiteto vadovas Andrius Kubilius teigė, jog šitos „populizmo bangos“ atstovai bei vieno lizdo paukščiai yra ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Lietuvos valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
G.Landsbergis itin aštriai šaipėsi iš šių „populistų“ vykdomų nuolatinių priešų paieškų bei kuriamų priešų įvaizdžių. Pasak dešiniųjų vedlio – pagrindinis baubas, be „Briuselio“, kuriuo jie gąsdina ir kartu vilioja rinkėjus – musulmonai. Kitas – gėjai. Esą jie, apmokami dar vieno baubo – milijardieriaus George Soroso milijardais, siekia „sunaikinti krikščionybę“.
„O būtų geriausia, kad būtų ir gėjus, ir musulmonas“, – ironizavo dešiniųjų lyderis.
Jis, kaip ir A.Kubilius, net kelis kartus minėjo buvusį savo partijos sąjungininką Europoje – Vengrijos valdančiųjų dešiniųjų lyderį Viktorą Orbaną, kuris yra vienas iš ryškiausių šios „bangos“ atstovų visame pasaulyje.
Tačiau, pasak G..Landsbergio, imigrantų musulmonų srautai, kuriais tokie, kaip V.Orbanas, ir gąsdina rinkėjus, priklauso ne nuo to, ar su jais bus taip kovojama, kaip siūlo jis ir panašūs, o nuo Rusijos bei Sirijos diktatorių Vladimiro Putino ir jo globotinio Basharo al-Assado.
G.Landsbergis ne pirmą kartą atkreipia dėmesį į dešiniųjų radikalų naudingumą Kremliui ir jų partnerystę su juo. Anksčiau partijos tarybos posėdžiuose jis yra kone atvirai kaltinęs tuos partijos bendražygius, kurie stumia partiją į radikalią dešinę, pilant vandenį ant Rusijos malūno.
G.Landsbergis minėjo ir „beprotiškus sapnus“ sapnuojantį buvusį D.Trumpo strategą Steve‘ą Bannoną, kuris dabar stengiasi kuo labiau suvienyti visas prieš Europos Sąjungą nusiteikusias Europos jėgas.
Pasak G.Landsbergio, vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti ir pagydyti ir tradicines demokratijas, ir Europą nuo „populistų“ – „normalių partijų“ pateikta „didelė vizija“. Jos esminė kryptis – tolesnė ir kuo glaudesnė Europos integracija.
Pakusti gėjams nori ne visi
Vienas iš aršiausių G.Landsbergio priešininkų ideologiniame fronte – pas konservatorius iš socialdemokratų kone prieš du dešimtmečius perbėgęs Seimo narys Rimantas Dagys. Jis – vienas iš aršiausių „tradicinių krikščioniškų vertybių“ gynėjų Seime, dažnai suremiantis pečius ir su kitais savo bendraminčiais valstiečių ar „tvarkiečių“ gretose.
Pirmiausia jis partijos vadovybė įgėlė dėl to, kad esą žlugo jos strategija paversti konservatorius „didžiųjų miestų partija“. Be to, pasak jo, regionuose laimėti merų postai, iš kurių daug buvo tiesiog išlaikyti rankose – pirmiausia yra ne partijos bei jos vadovybės, o pačių senųjų ir naujųjų merų nuopelnas.
R.Dagys pareiškė nepritariantis „Gabrieliaus vizijai“, nes, jo nuomone, pagrindinis Europos tikslas yra „grįžti prie savo šaknų“, o tos šaknys – „krikščionybė“.
R.Dagys pareiškė pritariantis tiems, kas kritikuoja konservatorius dėl to, kad jie esą nutolo nuo savo krikščioniškosios tapatybės. Pasak R.Dagio, dėl to dešiniuosius kritikuoja aukščiausi šalies Bažnyčios hierarchai, todėl tai yra „faktas“.
R.Dagio teigimu, dabartinės partijos vadovybės tikslas – „užimti liberalų nišą“ ir galbūt net pradėti atstovauti „LGBT ideologijai“. Šis konservatorius – vienas iš aršiausių kovotojų su gėjų grėsme „tradicinei šeimai“.
Jis taip pat kritikavo partijos vadovybę dėl to, kad ji pasisako už kuo griežčiau smurtą prieš vaikus draudžiančius įstatymus.
Taigi, R.Dagio teigimu, partija negirdi ir nemato „tikrų“ visuomenės bei rinkėjų rūpesčių, todėl jai ir kyla pavojus būti nustumtai nuo scenos tų politinių jėgų, kurios tuos rūpesčius sugebės girdėti ir atliepti.
Nesiseka suregistruoti komunistų
R.Dagys, sulaukęs nemažos dalies partijos tarybos narių plojimų, buvo bene vienintelis taip atvirai pasisakęs G.Landsbergio kritikuotosios partijos stovyklos atstovas. Kiti – tokie, pavyzdžiui, kaip Seimo narys Paulius Saudargas, prieš posėdį mėginęs pakurstyti platesnį protestą, buvo linkę arba patylėti, arba apskritai nedalyvavo posėdyje.
Tačiau jie aktyviai mėgina veikti partijos skyriuose. Kai kurie konservatoriai svarsto, kad vienas iš šios stovyklos lyderių, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas planuoja mesti iššūkį G.Landsbergiui kituose partijos pirmininko rinkimuose.
Tiesa, įvairios šių dešiniųjų akcijos kartais nesulaukia paramos. Pavyzdžiui, partijos sostinės Žirmūnų skyriuje vakar buvo smarkiai sukritikuota L.Kasčiūno ir buvusio partijos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio idėja įstatymais įtvirtinti, kad kandidatai bet kokiuose rinkimuose savo anketose atskiroje grafoje būtinai turėtų nurodyti, ar sovietmečiu priklausė komunistų partijai.
Skyriaus nariai pasipiktinę aiškino, kad jei to nepadaryta anksčiau, to ir nebereikia daryti, nes taip tik būtų kurstoma nereikalinga įtampa visuomenėje, aitrinamos senos žaizdos.
Prieš tokią idėją yra pasisakęs ir pats partijos patriarchas, G.Landsbergio senelis Vytautas Landsbergis.
Bet ką iš tiesų partijai reikėtų daryti, kad ji įgautų naują kvėpavimą didžiuosiuose miestuose, kurie lyg ir turėtų būti jos citadelėmis?
Šią savaitę savivaldos rinkimus aptaręs partijos prezidiumas partijos prastą pasirodymą didžiuosiuose miestuose nutarė aptarti vėliau ir atskirtai – kaip specialią ir partijai labai svarbią problemą. Taip pat dešinieji skelbia sukursiantys specialią miestų atgavimo strategiją.
Tačiau šiandien nei vienas iš aukščiausių partijos pareigūnų bei pagrindinių strategų negali aiškiau pasakyti, kokie būtų pagrindiniai tos strategijos punktai ir kokiu ginklu dešinieji galėtų atimti Vilnių ir Klaipėdą iš rinkimų komitetus pasibalnojusių buvusių liberalų, o Kauną – iš savo rinkimų komitetą turinčio ir dar labiau vienvaldystę laikinojoje sostinėje įtvirtinusio milijonieriaus Visvaldo Matijošaičio.
Apie tai, kad būtent pasirodymas didžiuosiuose miestuose partijos rinkimų rezultatus bei ateitį leidžia vertinti tik „santūriai“ ir „dviprasmiškai“, kalbėjo daugelis dešiniųjų. Pavyzdžiui, ir vienas iš partijos vadovybės bei Seimo veteranų Jurgis Razma.
Išeitis – kurstyti Vilnių prieš Kauną?
Pats A.Kubilius tik paskelbė, jog konservatoriai prieš rinkimus taikė ne ten, kur reikėjo ir kur pataikė V.Matijošaitis ir kiti.
A.Kubiliaus teigimu, dešinieji mėgino žadėti žmonėms išspręsti detalias bei konkrečias materialines, socialines bei ekonomines problemas, kai tuo tarpu reikėjo tiesiog skatinti bei kurstyti jų „savivertę“.
Pasak A.Kubiliaus, V.Matijošaičio sėkmės raktas yra tai, kad jis sugebėjo įkvėpti kauniečiams naują pasididžiavimo tuo, kad jie yra kauniečiai, bangą ir kad Kaunas esą nebėra degalų kolonėlė tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
Tokį patį pasididžiavimo jausmą esą sugebėjo vilniečiams įkvėpti ir jį kurstyti ir buvęs liberalų vedlys, po komiteto vėliava išlikęs mero poste Remigijus Šimašius.
Tokioms mintims pritarė ir Kauno konservatorių atstovas Paulius Lukševičius.
„Kauno ambicija sugrįžo, bet to pasiekė mūsų konkurentai, ne mes. Jeigu mes ir toliau kursime tik vadybinio verslo planus, nieko nebus. Reikia orientuotis į psichologines-filosofines miesto problemas.
Kaunas niekuomet nenorėjo būti prastesnis už Vilnių. O dabar Nacionalinis stadionas bus Kaune, nes ant Šeškinės kalno ir toliau matome tik griuvėsius. „Žalgirio“ arena turi 15 tūkst., o Vilniaus „Siemens“ arena – tik 10 tūkst. vietų“, – kalbėjo Kauno konservatorius.
Tačiau kaip būtent dešinieji sugebės tapti pagrindiniais vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių, šiauliečių bei panevėžiečių pranašumo prieš kitus jausmo skatintojais bei jo politiniais išnaudotojais?
To klausiami lrytas.lt, dešiniųjų lyderiai tik skėsčiojo rankomis.
