Dar prieš pristatydamas programines nuostatas kandidatas juokavo, kad du su puse metų sunkiai dirbo, todėl tapęs prezidentu tiesiog mėgausis valdžia. Tiesa, premjeras pabrėžė, kad tai yra tik pokštas ir jis dažnai sulaukia kritikos dėl savo pajuokavimų.
S.Skvernelio programą iškart po pristatymo įvertino ir TSPMI politikos ekspertai, kurių teigimu, gražių tikslų joje daug, tačiau priemonių, kaip juos įgyvendinti, trūksta. Ekspertams užkliuvo ir kai kurie programoje aprašyti teiginiai, kurie esą yra ne prezidento kompetecijoje.
Paklaustas, kam jam siekti būti šalies prezidentu ir ko jis negali padaryti dabar, kaip premjeras, S.Skvernelis atsakė, kad vienintelis dalykas, ko padaryti negali nebūdamas prezidentu, tai paskirti ministro pirmininko aplinkos.
Vardijo tikslus
Kaip vieną pagrindinių savo tikslų tapus prezidentu S.Skvernelis įvardijo teisingumo įgyvendinimą ir teismų reformą, nes tai, jo manymu, yra svarbi prezidento pareiga. „Mes dar nesugebėjome kovoti bei padaryti lūžio kovai su korupcija. Visos valdžios stengiasi kovoti, bet nugalėtojo nėra. Paskutiniai įvykiai rodo, kad lūžis neįvyko“, – teigė premjeras.
„Kad to nebūtų, reikalinga teismų reforma. Reikia, kad būtų sumažinta galimybė piktnaudžiauti įstatymais, procesinėmis teisėmis (...) Teisingumas privalo būti greitas, nes kitu atveju visuomenė to nejaučia ir kyla nepasitikėjimas“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus, pridurdamas, kad įstatymais turėtų būti užtikrintas procesas, leidžiantis korupcijos bylas spręsti greitai.
Pasak S.Skvernelio, postūmis neįvyko ir neteisėto turto konfiskavime, o tam, kad situacija keistųsi, reikalingas civilinio konfiskavimo institutas.
Kandidatas į prezidentus daug dėmesio skyrė ir šalies saugumo klausimui, tačiau pabrėžė, kad nepritaria Europos kariuomenės idėjai, kuri esą būtų kirtis NATO aljansui.
Užsienio politika turi būti naudinga Lietuvai
S.Skvernelis, kalbėdamas apie užsienio politiką, užsiminė, kad ji turi būti grįsta ne asmeniškumais, o valstybes interesais bei visuomet būti naudinga Lietuvai.
Kaip svarbiausias šalis bandradarbiavimui jis išskyrė JAV, Lenkiją, o Vidurio rytuose – Izraelį. Azijoje kandidatas šįkart akcentavo ne Kiniją, o Japoniją. Premjeras kelis kartus paminėjo ir anksčiau konkurentais įvardintą Latviją. Tiesa, jis šių žodžių neišsižadėjo ir šį kartą.
„Vien pavadinti kaimyną broliu nereiškia, kad mes sprendžiame savo valstybės interesus (...) Mano pasisakymas niekada nebuvo, kad latviai nėra broliai. Taip, jie broliai, bet kai kalbame apie konkurenciją (...) tai ji yra labai aštri ir šioje vietoje mes elgiamės padoriai, nes konkuruojame atvirai ir oriai“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis užsiminė ir apie santykius su Rusija, kurie, anot jo, neturi būti palaikomi tik dėl paties fakto, kad jie apskritai būtų, kol šalių pozicijos nesutaps dėl tarptautinės teisės normų laikymosi, pozicijos Rytų Ukrainoje bei požiūrio į žmogų ir jo teises.
Vis dėlto S.Skvernelis pridūrė, kad techninis bendradarbiavimas su šia valstybe turi būti ir kartu privalome spręsti pragmatinius klausimus.
Kandidatas į prezidentus daug dėmesio skyrė ir socialinei politikai bei akcentavo paramą šeimoms ir skurstantiesiems. Tapęs prezidentu jis tikino tęsiantis Vyriausybėje pradėtus darbus mažinti skurdą.
Iki 2025 metų S.Skvernelis žadėjo viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus susieti su aiškiais kriterijais, tokiais, kaip vidutinis darbo užmokestis. Jis kalbėjo ir apie nemokamų bakalauro studijų galimybę.
Įvertino ekspertai
TSPMI politikos mokslų dėstytojas Laurynas Jonavičius, vertindamas S.Skvernelio programą, teigė, kad aprašyta ji tvarkingai ir gražiai, tačiau didesnių analizių joje trūksta, nes aprašytos problemos neturi sprendimo variantų.
Anot jo, iš to, ką pasakė kandidatas, galima būtų teigti, kad Lietuvos užsienio politika praktiškai nepasikeistų, nes panašių pozicijų šalis laikosi ir dabar.
Jam pritarė ir TSPMI ekspertė Nerija Putinaitė, kuri komentavo, kad programoje aptiko daug vizijų, kurios gali atrodyti patrauklios, tačiau jų įgyvendinamumas yra kvestionuojamas. Jai kilo klausimų ir dėl lėšų, kurios numatytos tam tikroms sritims.
„Labai didelės išlaidos numatomos skurstantiesiems. O kaip tuos pinigus atrasti? (...) Ir tai yra ne prezidento funkcija, prezidentas tvirtina biudžetą, bet ar jam pinigus atrasti (...) prezidentas gali sunkiai įsiterpti į šį procesą“, – sakė ji.
N.Putinaitė teigė programoje pasigedusi ir žmonių bei nesupratusi kritiško požiūrio į verslą.
„Pasigedau žmonių keliose vietose, nes, pavyzdžiui, tarsi visiškai nesimato žmonių įgalinimo (...) ir kai buvo programos pristatymas, buvo supriešintas Lietuvos žmogus su verslu.
Kandidatas žiūri per institucijas, ne per žmogų“, – apibendrino ekspertė.
