Viena vertus, tai tarsi paguodžia, o, kita vertus, neramu. Juk dažnai tie skersvėjai – toli gražu ne iš maloniųjų ir nežada nieko gero.
Štai kad ir tymų protrūkis, apėmęs net aukščiausias valdžios viršūnes. Pagrindinė šio protrūkio priežastis – gerokai padaugėjo tėvų, kurie atsisako nuo šios ligos skiepyti savo vaikus. Ne tik nuo šios, bet ir nuo kitų.
Lietuvoje dėl to stiprėjantis triukšmas yra tokio pat triukšmo ir visoje Europoje – tiek Rytų, tiek Vakarų – bei anapus Atlanto dalis. Mat tas pats procesas vyksta ir ten – pirmiausia dėl pastaraisiais metais tarptautiniu mastu stiprėjančio antiskiepininkų judėjimo.
Tai viena iš daugelio paties radikaliausio, kraštutinio, vadinamojo konspirologinio mąstymo formų ir teorijų, kurių visame pasaulyje yra bene kelios dešimtys. Polinkis visą tikrovę aiškinti kaip kokio nors slapto ir tik išrinktiesiems regimo ir žinomo sąmokslo širmą ir išraišką šiuo atveju pasireiškia teorijomis, kad slaptos blogio jėgos ar didžiosios farmacijos kompanijos skiepais tyčia sargdina arba net slapta kontroliuoja visą žmoniją.
Prie to prisideda tiesiog fiziologinė daugelio žmonių baimė dėl bet kokios invazijos į savo ar savo vaikų kūną, tačiau ji – ne pagrindinė reiškinio dedamoji.
Regis, neatsitiktinai stiprėja ir kitas tarptautinis sąjūdis, skelbiantis, kad Žemė iš tiesų nėra apvali, kaip ilgus šimtmečius skelbia susimokę blogio agentai, o plokščia. Beveik neabejotina, jog greitai apie tai išgirsime ir Lietuvos Seime, kaip jau girdime apie tai, kad skiepuose pilna naujagimių bei beždžionių liekanų.
Nieko keista. Visame pasaulyje viešoji erdvė ir plačiųjų visuomenės masių mąstymas toliau radikalėja, poliarizuojasi ir paprastėja. Kaip ir politikoje, taip ir kitose gyvenimo srityse. Kraštutinės konspirologinio mąstymo formos – vienas šio globalaus reiškinio simptomų. Stiprėja ir plečiasi jis – stiprėja ir plečiasi ir jos.
O kas gali paneigti, kad Lietuvos dirva – itin derlinga tokiems užkratams? Juolab kad tai – ne visai užkratas. Teisingiau – netgi ne užkratas.
Antiskiepininkai Lietuvoje buvo regimi ir stiprūs visuomet. Viena priežasčių – tiesiog genetinis nepasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema, lemiantis ir kitą genetinį įsitikinimą – tą sistemą reikia kiekviename žingsnyje maitinti kyšiais, kitaip ji neveiks.
Be to, galima ir vėl prisiminti violetinės Garliavos isterijos epopėją, krėtusią visą šalį taip, kad iš jos net atsirado parlamentinė partija.
O kaip neprisiminus vaikų atiminėjimo masinės isterijos, pernai rudenį užliejusios šalį ir taip pat sukūrusios tikrą politinį sąjūdį? Jo kandidatas, dvasinis ir politinis vaikmušių gynėjų lyderis M.Puidokas – svarbus veiksnys prezidento rinkimuose. Jis skelbiasi norįs pagaliau iš tiesų suvienyti visas „sveikąsias“, „antisistemines“ ir, aišku, „antiliberalias“ politines jėgas.
Juk tai – irgi to paties konspirologinio mąstymo forma – teorija apie tarptautinį vaikų „vogimo iš šeimų“ verslą, paremta instinktyviu priešiškumu turtingiems vakariečiams, kurie neva ir yra šio verslo klientai.
Žinoma, tiek vieno, tiek kito, tiek trečio sąjūdžio ar sektos atstovai – nebūtinai tie patys žmonės ir net nebūtinai turi vieni kitiems pritarti.
Tačiau juos visus įkvepia ir maitina ta pati bendra nesveika atmosfera. Kaip ir visur, ypač tokiose mažose šalyse kaip mūsų.
Bet kokie mėginimai įtraukti tokius piliečius į racionalios diskusijos lauką, kur viskas daugiau ar mažiau sveriama argumentais ir faktais, pasmerkti nesėkmei.
Kai kuriais atvejais, žinoma, valstybė ne tik gali, bet ir privalo įjungti ir prievartos mechanizmus. Seime ir už jo ribų pasigirdusiems siūlymams įstatymu numatyti privalomą vaikų skiepijimą galima pritarti.
Kita vertus, akivaizdu, kad sektantams tai taps papildomu įkvėpimo šaltiniu ir, anot jų, patvirtinimu, jog jų kova yra ir teisinga, ir šventa. Jie stiprėja ir stiprės bet kokiu atveju. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje. Ir nuo to kol kas nėra skiepų.
