Kauno miesto savivaldybės tarybą ir toliau sudarys 41 tarybos narys, tačiau daugiau nei pusė jų pasikeis. Miesto valdžioje neliks 21 rinkėjų pasitikėjimo nesulaukusio dabartinės tarybos nario.
Su tarybos nario mandatu atsisveikins ne tik tai šioje taryboje kojas spėję apšilti politikai ir visuomeninių judėjimų atstovai. Taryboje neliks ir senbuvių, be kurių Kauno miesto valdžia nebuvo įsivaizduojama ne vieną kadenciją.
Po politinių varžytuvių prasibrauti į naująją Kauno tarybą nepavyko net ir aukščiausius postus kadaise ar visai neseniai užėmusiems politikams. Kokiomis nuotaikomis jie po paskutinio posėdžio užtrenks savivaldybės duris?
Pavydo ar pykčio nejaučia
Kauno taryboje neliks politikos veterano 75 metų Gedimino Budniko. Jis be pertraukos miesto tarybos nario mandatą turėjo net septynias kadencijas. Tai tęsėsi kone ketvirtį amžiaus.
Ekonomistas ir buvęs krepšininkas pirmą kartą į Kauno tarybą buvo išrinktas pagal buvusio Kauno mero Vytauto Šustausko įkurtos Lietuvos laisvės sąjungos sąrašą 1995 metais.
2000-aisiais G.Budnikas kelis mėnesius dirbo Kauno meru, vėliau – vicemeru. Prieš vienuolika metų G.Budnikas atsidūrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše. Jame liko ir šįmet, tačiau į naująją miesto tarybą nepateko, nes atsidūrė už laimingųjų konservatorių brūkšnio.
„Įvyko, kaip įvyko. Atėjo laikas užleisti vietą. Dėl to pernelyg neišgyvenu. Nėra pavydo ar pykčio. Man svarbi Kauno ateitis. Žinant, kad nei liberalų, nei socialdemokratų naujoje taryboje neliks nė kvapo, smagu, kad į ją pateko 8 konservatorių atstovai“, – kalbėjo buvęs meras.
Į pensiją išėjęs G.Budnikas tikino nenuobodžiaujantis. Iki šiol dirbo įvairiuose savivaldybės tarybos komitetuose, darbo grupėse ir komisijose.
Buvęs sportininkas su žmona Vanda kasdien daug laiko praleidžia mankštindamiesi. Pora per dieną nueina ne mažiau nei 5 kilometrus.
Tikino, kad nusigręžė sėkmė
„Įvairiuose rinkimuose esu dalyvavęs 29 kartus. Mano gyvenime būta ir sėkmės, ir nepasisekimo, ir kritimų, ir pakilimų. Kad šįkart Fortūna nusigręžė nuo manęs ir partijos, nematau jokios tragedijos“, – kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos narys 63 metų Vasilijus Popovas.
Miesto taryboje kaunietis dirbo nuo 1995 metų su pertraukomis. 2012–2015 metais jis ėjo Kauno vicemero pareigas.
V.Popovas tikino, kad dar prieš neseniai nuvilnijusius savivaldos rinkimus buvo aišku, kuo jie baigsis.
„Realiai suvokiau padėtį ir prognozavau tokią rinkimų baigtį. Kaip kitaip galėjo būti, kai Kaune vienas judėjimas turi tokį didelį palaikymą?“ – klausė socialdemokratas.
V.Popovas šiuo metu dirba bendrovėje „Dirbtinis pluoštas“ pamainos meistru.
Numatė partijos pralaimėjimą
Kauniečių pasitikėjimo nesulaukė ir dar vienas Kauno tarybos senbuvis – 65 metų Arvydas Garbaravičius. Jis miesto taryboje buvo 5 kadencijas. Pirmąkart Kauno miesto tarybos nario mandatą A.Garbaravičius gavo 2000 metais kaip Lietuvos centro sąjungos narys. 2003 metais jis tapo Liberalų ir centro sąjungos nariu ir buvo išrinktas Kauno meru. Miesto vadovu buvo 4 metus.
Į besibaigiančios kadencijos tarybą A.Garbaravičius atėjo su Lietuvos socialdemokratų partija. Su šia partija jis mėgino patekti ir į naująją Kauno tarybą. Įdomu tai, kad šios partijos galimų atstovų rinkimų sąraše buvęs Kauno meras buvo įrašytas į paskutinę vietą.
„Toks buvo mano pasirinkimas. Nemačiau jokio tikslo plėšytis vidinėse partijos kovose dėl geresnės vietos. Be to, iš anksto išpranašavau rinkimų rezultatus ir dar prieš rinkimus kalbėjau apie sumenkusią miesto tarybos nario mandato reikšmę.
Pastarųjų ketverių metų patirtis rodo, jog Kaune po tiesioginių mero rinkimų ir daugumos iš mero komandos kitų partijų atstovų dalyvavimas tarybos veikloje tarsi netenka prasmės“, – sakė A.Garbaravičius.
Koją pakišo smukęs įvaizdis
Kauniečiai miesto valdžioje nepanoro matyti ir liberalų atstovų.
Todėl su veikla miesto taryboje atsisveikins ir 59 metų šios partijos narys Rimantas Mikaitis. Jis tarybos nario mandatą turėjo 4 kadencijas nuo 2003 metų.
R.Mikaitis 2007–2011 metų kadencijoje buvo Kauno vicemeru, vėliau pusmetį kaip meras stojo prie Kauno vairo.
Dėl to, kad nepateko į netrukus dirbti pradėsiančią naująją tarybą, liberalas priekaištų negaili smukusiam šios partijos įvaizdžiui.
„Tokie rinkimų rezultatai man nebuvo naujiena.
Koją pakeliui į naująją tarybą pakišo prasta padėtis mūsų partijoje. Todėl dar prieš savivaldos rinkimus buvo tikėtina, kad didelio žmonių palaikymo nesulauksime“, – sakė R.Mikaitis.
Buvęs meras užimtumo stoka nesiskundžia. Jis dvejus metus dirba Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktoriumi.
Ištikimas bendražygis sulaukė mero malonės
Kauno liberalų sąjūdžio vedlys ir vicemeras 34 metų Simonas Kairys taip pat praras miesto tarybos nario vietą.
Kauno miesto taryboje išdirbęs dvi kadencijas S.Kairys taikėsi į ir naują miesto tarybą (jis net rungėsi dėl mero posto), tačiau nesėkmingai.
Nors liberalas, kurį anksti vadinti patyrusiu politikos rykliu, nesulaukė rinkėjų palankumo, antrai kadencijai išrinktas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dabartiniam savo pavaduotojui pasiūlė tapti patarėju.
„Vertinu rodomą pasitikėjimą ir ketinu pasiūlymą priimti“, – tvirtino S.Kairys. Jis patarinėtų sporto, paveldo, užsienio ryšių, verslo sąlygų gerinimo klausimais. Šiomis sritimis S.Kairys rūpinasi ir dirbdamas vicemeru.
V.Matijošaitis iškart po rinkimų kalbėjo, kad jam labai patiko dirbti su Kauno liberalais ir jų vedliu S.Kairiu. Jau tuomet meras užsiminė, kad sieks išlaikyti savivaldybėje S.Kairį, kurį vertina už darbštumą, atsakingumą ir sumanumą.
S.Kairys taip pat pranešė, kad jis ketina atsistatydinti iš Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pareigų dar iki gegužės mėnesio, kai baigiasi jo kadencija.
