Skatino veidu gręžtis į jūrą
A. Ramanauskas du dešimtmečius vairavo Lietuvos jūrų laivininkystei. Klaipėdoje registruoti prekybos laivai tais laikais plaukiojo su SSRS vėliava, tačiau daugelis vyresniosios kartos jūrininkų jį prisimena kaip žmogų, klojusį pagrindus nacionaliniam prekybos laivynui.
Lietuvio A. Ramanausko vadovaujama laivininkystė buvo mažiausia, bet viena pelningiausių ir pirmaujančių laivybos kompanijų Sovietų Sąjungos imperijoje, todėl viršininkas savo kėdėje jautėsi gana tvirtai – galėjo ginčytis, nesutikti su įsakmiais Kremliaus šulų nurodymais, jų kadrų politika.
Sovietmečiu A. Ramanauskas skatino lietuvius veidu gręžtis į laivyną, rinktis jūreiviškas profesijas. Matydamas, jog jie tobulėja, tinkamai atlieka pareigas, suteikdavo galimybę kilti karjeros laiptais – skirdavo tolimojo plaukiojimo laivų, jūrų keltų kapitonais.
„Kai A. Ramanauskas vadovavo laivininkystei, pas mus išaugo nauja karta jūrininkų. Raižydami jūras ir vandenynus jie garsino Klaipėdos ir visos šalies vardą“, - atidengiant paminklinę lentą pažymėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) vadovas Petras Bekėža.
Nesilankstė prieš Maskvą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna prisiminė, jog A. Ramanauskas nesikuprindavo prieš Maskvos funkcionierius: „Jis sugebėdavo įrodyti, jog dalį įmonės uždirbtų pinigų reikia palikti Lietuvoje - investuoti juos į laivybos plėtrą. Taip buvo pastatyta jūrininkų profesinio ugdymo mokykla, didžiulis bendrabutis - juo dabar naudojasi Klaipėdos universiteto studentai“.
Lietuvos jūrų laivininkystės iniciatyva ir lėšomis Klaipėdos centre iškilo daugiaaukštis šiuolaikiškos architektūros administracinių pastatų kompleksas, kuriame dabar įsikūrusi Jūrų uosto direkcija, pradėta statyti Jūrininkų ligoninė, poilsio namai Vanagupėje.
Iškilmėse dalyvavęs naujai išrinktas uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad A. Ramanausko atminimas įamžintas ten, kur jis daug metų darbavosi: „Šio žmogaus nuopelnai tebegarsina Klaipėdą, jūrininkų bendruomenėje jo vardas niekada nebuvo užmirštas“.
LJS globojamą projektą įgyvendinęs klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas sukūrė originalią paminklinę lentą A. Ramanauskui. Idėjos bendraautorius - buvęs ilgametis Tarptautinės jūrų perkėlos uosto vadovas Vytautas Vaičekauskas.
Komisiją apniko abejonės ?
Paminklinę lentą A. Ramanauskui norėta atidengti vasario pradžioje, 90 metų sukakties proga, tačiau sumanymas pakibo ore – savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų komisija suabejojo, ar šis žmogus išties vertas tokios pagarbos.
Iniciatoriams nurodyta iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) gauti oficialią pažymą, kuri patvirtintų, kad A. Ramanauskas nebuvo susijęs su sovietų represinėmis struktūromis, slaptosiomis tarnybomis, su jų nusikalstama veikla.
„Kol laivininkystės kūrėjo biografiją tikrino istorikai, jo atminimo įamžinimo reikalai įstrigo. Todėl ir nespėjome atidengti paminklinės lentos jo jubiliejaus proga“, - apgailestavo P. Bekėža.
Žalia šviesa užsidegė neatradus jokių duomenų, kad A. Ramanauskas būtų susitepęs - veikęs prieš Lietuvą.
Sušmėžavo V.Titovo šešėlis
Jūrininkai šioje istorijoje įžvelgia skandalinai pagarsėjusio klaipėdiečio politiko V. Titovo veiklos pėdsakų. Jam dabar iškelta baudžiamoji byla dėl laivininkystės vadovo bendrapavardžio - KGB nukankinto ir sušaudyto rezistento Adolfo Ramanausko-Vanago - atminimo niekinimo ir šmeižto.
Pernai V.Titovas piestu stojo prieš Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą įamžinti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimą uostamiestyje, ant buvusio Pedagogikos instituto, kuriame jis mokėsi tarpukariu, fasado.
Kėgėbistų kalba prabilęs rusakalbis politikas V.Titovas agitavo kitus tarybos narius to nedaryti – aiškino, kad A. Ramanauskas-Vanagas pokariu neva prisidėjęs prie žmonių žudynių Dzūkijoje ir kitose Lietuvos vietovėse.
Nesuprato, už ką balsuoja ?
Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas prisiminė, kad savivaldybėje aptariant siūlymą įamžinti kito A.Ramanausko - Lietuvos jūrų laivininkystės kūrėjo - atminimą, V. Titovas pagalių į ratus nekaišiojo.
„Gavę LGGRC pažymą vienbalsiai pritarėme idėjai pagerbti iškilų jūrininką A. Ramanauską“, - tvirtino prašymus svarstančios savivaldybės komisijos vadovas V. Čepas.
Nesusipratimų, pasak V.Čepo, būta kitoje Kultūros komisijoje – viena Rusų aljanso atstovė staiga pareiškė nusišalinti nuo balsavimo, nes tai, pasak jos, yra painūs istoriniai lietuvių reikalai.
„Ji turbūt pagalvojo apie A. Ramanauską-Vanagą. Supratusi, kad kalbama ne apie partizanų vadą, o apie jo bendrapavardį laivininkystės vadovą, moteris atlyžo“, - šypsojosi V. Čepas.
Politikas stos prieš teismą
Triukšmą dėl A. Ramanausko-Vanago vardo įamžinimo Klaipėdoje sukėlęs V.Titovas viešai ištartų savo žodžių neišsižadėjo, bet vėliau, pajutęs grėsmę būti pašalintam iš miesto tarybos, pats pasitraukė.
Paminklinė lenta Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengta anksčiau - Kovo 11-ąją minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Paskui pagerbtas ir Jūrų laivininkystės kūrėjas Alfonsas Ramanauskas.
Rusijos propagandos ruporu Baltijos šalyse vadinamas V.Titovas dalyvavo savivaldos rinkimuose ir vėl pateko į Klaipėdos tarybą. Šis politikas pretendavo ir uostamiesčio mero postą.
Medžiaga dėl KGB kankinio A. Ramanausko-Vanago niekinimo ir šmeižto perduota teismui – miesto tarybos nariui V.Titovui gresia baudžiamoji atsakomybė.
Žmona iškilmių nesulaukė
Siūlymus dėl istorinių įvykių, datų, garsių asmenybių atminimo įamžinimo viešosiose erdvėse svarstantys politikai ne visuomet prašo gyventojų genocido ir rezistencijos tyrėjų pažymų.
„Savivaldybės reglamentuose tokia procedūra nenumatyta. Istorikų išvadų prireikia, jeigu kam nors iškyla pagrįstų abejonių, dėl kandidatūrų, jeigu posėdžiuose užverda karštesnės diskusijos“, - pasakojo V. Čepas.
Laivininkystės kūrėjui A. Ramanauskui skirtos paminklinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo būrys jį pažinojusių jūrininkų, kapitonų asociacijos narių, jaunimo organizacijų atstovų.
Susirinkusieji apgailestavo prie pastato neišvydę A. Ramanausko artimųjų. Tą dieną jie buvo kitoje vietoje - Vilniuje palaidojo iškilaus jūrininko žmoną, nesulaukusią šių iškilmių.
