Užslėpto kyšio paėmimu kaltinamas ir į painią istoriją dėl mįslingai jo sąskaitoje atsidūrusių pinigų įsivėlęs buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis trečiadienį Vilniaus apygardos teisme tarsi nepastebėjo buvusios savo gyvenimo draugės Justinos Kašėtaitės.
Nekreipdamas dėmesio į salėje sėdinčią moterį buvęs politikas tarėsi su savo advokatu. Tačiau su liudyti atvykusia J.Kašėtaite apie ką pakalbėti rado kiti teisiamieji – Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius.
Porą suvedė politika
J.Kašėtaitė – Liberalų sąjūdžio senbuvė, šiai partijai priklausanti nuo pat jos įsikūrimo.
Iš Varėnos persikėlusi į Vilnių, 2012 metais ji pradėjo vadovauti Liberalų sąjūdžio Žirmūnų poskyriui. Žirmūnų apygardoje į Seimą kandidatavo ir Š.Gustainis.
Jųdviejų bendradarbiavimas virto draugyste, o po ketverių metų pora pradėjo kartu gyventi. Tačiau po metų jie vėl pasuko skirtingais keliais.
Gyvenimo drauge tapusią partijos bendražygę Š.Gustainis įdarbino ir savo paties įsteigto Taikomosios politikos instituto direktore.
„Aš tuo metu ieškojau darbo, o ankstesnis instituto vadovas kaip tik iš jo išėjo“, – prisiminė J.Kašėtaitė, kurios įdarbinimui pritarė ir antrasis šio instituto steigėjas Mindaugas Lapinskas.
J.Kašėtaitės teigimu, be to, kad jie su Š.Gustainiu priklausė Liberalų sąjūdžiui, su šia partija instituto daugiau niekas nesieja.
Pinigų neprašė, bet gavo
Ugdyti jaunus lyderius siekęs ir įvairius mokymus rengęs Taikomosios politikos institutas pareigūnus sudomino dėl koncerno „MG Baltic“ jam skirtos paramos.
2015 metų liepą koncernas „MG Baltic“ šiai įstaigai skyrė 8,7 tūkst. eurų. J.Kašėtaitė teigė, kad sutartį dėl šios paramos ji pasirašė tuomečio koncerno „MG Baltic“ valdybos nario R.Kurlianskio kabinete.
Tačiau tuometė instituto direktorė neprisiminė, kad R.Kurlianskio būtų prašiusi tokios paramos, o ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog verslininkas su ja susisiekė pats.
Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu J.Kašėtaitė tebebuvo Š.Gustainio gyvenimo draugė.
J.Kašėtaitė ir teisme tvirtino, kad ši parama nesusijusi su Š.Gustainiu. Ji teigė neturinti žinių, ar buvęs jos draugas ir R.Kurlianskis apskritai buvo pažįstami.
Liudytoja neatmetė, kad paramos prašymas galėjo pasiekti kurią nors koncernui „MG Baltic“ priklausančią bendrovę, nes prašymus jie siųsdavo daugybei įmonių, kurių kontaktus rasdavo internete.
Parama virto kyšiu
Teismas trečiadienį aiškinosi ir koncerno „MG Baltic“ paramos skyrimo G.Steponavičiaus fondui aplinkybes. 2016 metų sausį šį fondą koncernas parėmė 5 tūkst. eurų.
Tačiau po kelių mėnesių, kai pas tuometį Liberalų sąjūdžio vedlį E.Masiulį buvo atliktos kratos, G.Steponavičiaus fondo valdyba nusprendė pinigų iš koncerno „MG Baltic“ daugiau neimti ir neprašyti.
Apie tai pasakojo G.Steponavičiaus fondui vadovavęs Vytautas Toleikis. Tačiau toks sprendimas buvo pavėluotas – G.Steponavičiui pareikšti kaltinimai dėl užslėpto kyšio gavimo.
Pareigos – svarbus žmogus
Ir G.Steponavičių, ir R.Kurlianskį gerai pažįstantis V.Toleikis negalėjo prisiminti, kieno iniciatyva buvo nuspręsta prašyti pinigų iš koncerno „MG Baltic“.
Paramos prašymus į R.Kurlianskio kabinetą „MG Baltic“ biure fondo vadovas yra nešęs ne kartą.
„Aš nebuvau labai geras rėmėjų ieškotojas, tai nebuvo stiprioji mano pusė, todėl iš ko galėčiau paprašyti paramos, dažniausiai nurodydavo G.Steponavičius“, – pasakojo V.Toleikis.
Tačiau R.Kurlianskis priminė V.Toleikiui, kad jiedu galėjo bendrauti ir be tarpininkų – abu jie priklausė „Rotary“ klubui, kurio susirinkimai vykdavo kiekvieną pirmadienį.
Ne kartą R.Kurlianskio kabinete buvęs V.Toleikis teismui negalėjo nurodyti tikslių šio verslininko pareigų: „Žinau, kad jis buvo labai svarbus. Koncerne buvo trys labai svarbūs žmonės – Darius Mockus, Romanas Raulynaitis ir R.Kurlianskis.“
Šventė – saviems rinkėjams
V.Toleikis tvirtino, kad fondo lėšos niekada nebuvo naudojamos G.Steponavičiaus politinei reklamai, tačiau prokurorą sudomino keletą metų Vilniuje, Pasakų parke, rengta ir šio fondo finansuota šventė.
Vaikams ir pensininkams surengtoje šventėje kaip jos globėjas visada pasirodydavo ir G.Steponavičius.
Beveik dešimtmetį rengta šventė neįvyko tik 2016 metų rudenį. „Ar ne dėl to, kad G.Steponavičius ruošėsi Seimo rinkimams ir kandidatavo nebe Lazdynų, o Verkių apygardoje?“ – domėjosi prokuroras Justas Laucius.
Atsakymą jis išgirdo iš tuometės Seimo nario patarėjos Ritos Balčiūnienės. Ji teigė, kad, G.Steponavičiui pakeitus apygardą, buvo nuspręsta neberengti švenčių kitos apygardos rinkėjams.
Apklausa – su nuotykiais
Teisėjų kolegija trečiadienį narpliojo ir detektyvą dėl Seimo narių parašų ant Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto.
Į teismą buvo iškviesti abu šį projektą pasirašę politikai – Seimo narys Artūras Skardžius ir buvęs parlamentaras Ričardas Sargūnas.
„Nesuprantu, ką aš čia veikiu“, – buvusiam kolegai E.Masiuliui skundėsi A.Skardžius.
„R.Sargūnas ryte irgi nieko nesuprato“, – paguodė jį teisiamasis ir pats pasiskundė, kad teismo posėdžiuose jaučiasi lyg paskaitose, kur visą dieną reikia sėdėti ir klausytis.
Pirmą kartą į Vilniaus apygardos teismą atvykusiam A.Skardžiui teko pabūti ir kriminalinės istorijos liudytoju. Po teismo pastatą pradėjo bėgioti policininkai, o į salę įpuolusi sekretorė sušuko: „Kieno krepšys guli už durų?“
Už salės durų daiktus buvo palikę televizijų operatoriai, o į anonimo grasinimus susprogdinti teismą reagavę policininkai nusprendė visus juos patikrinti.
Staiga atsisakė parašo
Teisme apklausti A.Skardžius ir R.Sargūnas kratėsi prokuratūrą sudominusio įstatymo pataisos autorystės. Ja buvo siūloma iki 5 tūkst. eurų riboti ūkine ir komercine veikla nesiverčiančių asmenų atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Versle dalyvaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims siūlyta taikyti lankstesnes sąlygas.
A.Skardžius teigė, kad 2015 metais parengtai pataisai pritartų ir dabar, tačiau 2017 metais ją pats atsiėmė iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto.
Savo pasirašytos pataisos Seimo narys sakė atsisakęs kaip tik prieš apklausą Specialiųjų tyrimų tarnyboje: „Ši pataisa buvo pateikta dar praėjusią kadenciją, todėl Biudžeto ir finansų komiteto patarėja manęs paklausė, ar šį klausimą reikėtų įtraukti į naujos kadencijos Seimo sesijos dienotvarkę. Bet jos rengėjo R.Sargūno šios kadencijos Seime jau nebebuvo, todėl aš taip pat atsiėmiau savo parašą.“
Autorius liko nežinomas
Prieš tai teisme parodymus davęs R.Sargūnas tikino šios pataisos nerengęs, tačiau jo parašas buvo aukščiau nei A.Skardžiaus.
„Įprasta, kad pirmasis įstatymo projektą pasirašo tas parlamentaras, kuris jį sukūrė“, – aiškino A.Skardžius.
R.Sargūnas svarstė, kad pasirašyti projektą jo galėjo paprašyti kuris nors iš Darbo partijos frakcijos vadovų, bet nebuvo tuo tikras.
„Šitas įstatymo projektas gulėjo ant stalo. Kai baigiasi frakcijos posėdis, Seimo nariai gali juos pasižiūrėti ir, jei tinka, pasirašyti“, – pasakojo R.Sargūnas ir tikino šio dokumento tikrai nederinęs su A.Skardžiumi, kurį laikė pasipūtusiu žmogumi.
A.Skardžius aiškino, kad pasirašyti šį dokumentą jo paprašęs R.Sargūnas, su kuriuo jie kartu dirbo Energetikos komisijoje. Be to, Darbo ir Socialdemokratų partijos, kurioms jie priklausė, tuo metu buvo koalicijos partnerės, todėl Seimo nariai stengdavęsi palaikyti vieni kitų pasiūlymus.
