Diskusijoje „Kokie globalūs iššūkiai turėtų suvienyti Lietuvą?“ abu pretendentai negailėjo vienas kitam gražių žodžių ir nuolat pritarė vienas kito pasisakymams. Kritikos kliuvo kitam pretendentui premjerui Sauliui Skverneliui, kuris buvo kviestas, tačiau diskusijoje taip ir nepasirodė.
Klausiami, kuriais klausimais labiausiai sutartų ir paremtų vienas kitą, jeigu laimėtų rinkimus, abu pretendentai pažymėjo, kad jų pozicijos daugeliu klausimų sutampa.
„Kuo daugiau bus dalyvių, kurie kalbės ne atsitiktinius dalykus, kito nosį ar dar kažką, tuo labiau laimėsime rinkimus. Jie jau laimėti, nes sutinku žmonių, kurie sako, kokie šiemet įdomūs rinkimai. Pirmiausia man norėtųsi, kad šiuose rinkimuose mes išsaugotume savigarbą ir pagarbą vienas kitam ir laikytume žmogų oponentu tik diskusijose.
Manau, tai pavyks padaryti, o jeigu kažkam nepavyktų, čia nesančiam, tai rinkėjai patys nuspręs, kas prie ko“, – nepasirodžiusiam S.Skverneliui įgėlė G.Nausėda.
I.Šimonytė taip pat džiaugėsi, kad šiuose rinkimuose dalyvauja G.Nausėda ir teigė, kad su juo nesunkiai sutartų daugeliu klausimų.
„Dėl daugelio strateginių dalykų, grėsmių, esminių pozicijų, matyt, mes su Gitanu nesunkiai sutartume. (...) Ką mums, kaip lyderiams, yra svarbu pasiekti, tai prisiimti atsakomybę ir pasakyti Lietuvai, žmonėms, ką parodė ir šie savivaldos rinkimai, kad svarbu yra ne sėdėti ir verkti, kad iš politinių partijų yra atimamas laukas, bet ką turime padaryti, kad jos vėl grįžtų į tą vietą ir kurtų turinį.
Astravo klausimas, manau, yra absoliučiai kertinis ir čia yra tas dalykas, dėl kurio galėtų sutarti visi kandidatai, bent jau mudu su Gitanu, ir visi kiti šviesios dvasios žmonės“, – sakė I.Šimonytė.
Kalbėjo apie grėsmes
Estijos žvalgyba neseniai perspėjo, kad Rusija galimai rengia ginkluotąsias pajėgas karui su NATO. Paklausti, kaip turėtume reaguoti į tokią informaciją, abu pretendentai tikino, kad suklusti derėtų ir nereikėtų būti naiviems, kad esame maži ir niekam neįdomus, tačiau panikuoti nėra prasmės.
„Mes turime vertinti tokią informaciją labai rimtai, bet ko neturėtume daryti, tai reaguoti isteriškai. Mes puikiai patys žinome, mums nereikia Estijos žvalgybos informacijos, kad galėtume matyti (kas vyksta, – red.). Yra gynybos planai ir reikia stengtis, kad praktiniai dalykai būtų pilnai įgyvendinti. Mes iš savo pusės, manau, esame pasiekę nemažai ir susitarę tarp įvairių politinių jėgų (...) nes gynyba yra prioritetas ir ištekliai jai turi būti ne tik garantuoti, bet ir didinami.
Kartais, kai kalbama apie tą pačią Europos kariuomenę, tai manau, kad yra sprendimų, kuriuos mes ES mastu galėtume svarstyti, pavyzdžiui, dėl karinio Šengeno“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Jai pritarė ir G.Nausėda, pridurdamas, kad tiek Estijos, tiek mūsų žvalgybos informacija dėl situacijos prie Kaliningrado kelia nerimą. Signalus siunčia ir Rusijos žiniasklaida, kurioje, ekonomisto teigimu, yra nuolat skatinamas isteriškas požiūris į Baltijos valstybes.
„Ką mes galime padaryti, tai dirbti abiejuose formatuose, tiek bendradarbiaudami su NATO, tiek su JAV dvišaliu pagrindu. Labai svarbu, kad būtų užtikrinta bendra ES sienų apsauga. Šiandien Lietuvoje mes turime būti susitelkę ir tikrai neturėtume žaisti ta korta, kad niekam nes neįdomus. Tokių pareiškimų esu girdėjęs ne kartą, kai sako, kad Rusijai mūsų rinkimai neįdomūs.
Realūs faktai byloja ką kita ir mes esame po didinamuoju stiklu. Reikėtų mažiau naivumo ir daugiau sutelktų pečių, kad visa visuomenė realiai vertintų grėsmes“, – aiškino jis.
G.Nausėda pridūrė, kad jo, kaip prezidento, tikslas būtų pasiekti, jog JAV Lietuvoje būtų dislokavusi 1500 karių bei NATO oro policija virstų oro erdvės apsauga.
Demokratija nyksta
Pretendentai užsiminė ir apie ES problemas, kurios, anot jų, iššaukė tokius konfliktus kaip „Brexit“ bei Europos Komisijos (EK) nesutarimus su Italijos vyriausybe.
„Brexit“ klausimas yra didelis tautos kančios klausimas. Tai, kas atsitiko, nebetenkina Didžiosios Britanijos daugumos piliečių lūkesčių. Pradžioje tie politikai bandė paaiškinti, kad be ES bus geriau, tai šiandien mes jų nebegirdime, ir ką daryti Didžiajai Britanijai, niekas nebežino“, – svarstė G.Nausėda.
Jis pažymėjo, kad tai bus „gera pamoka įvertinti tas galimybes, kurių niekas neįvertino, kai ėjo balsuoti“. G.Nausėda taip pat kalbėjo, kad britų pavyzdys tokioms šalims, kaip Italija, parodė, jog pasitraukimas iš ES būtų skausmingas ir tai nėra geriausia išeitis.
Savo ruožtu I.Šimonytė atkreipė dėmesį į demokratijos populiarumo mažėjimą pasaulyje. Anot jos, daugelyje valstybių mes matome tendencijas, kad žmonęs yra linkę atsisakyti liberalios demokratijos. „Visa tai yra grėsmė, nes demokratija nyksta nepastebimai“, – apibendrino I.Šimonytė.
