Komitetas informavo, kad S. Slapšinskas kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“, susijusiu su 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiais Vilniuje.
„Esminė komiteto tyrimo kryptis – toliau peržiūrima baudžiamoji byla dėl neteisėto Rusijos piliečių traukimo baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje, tarp jų – buvusių sovietinės armijos kariškių, teisėsaugos darbuotojų, Lietuvos Komunistų partijos narių, kad jie sukėlė civilių gyventojų mirtį ir kūno sužalojimus užtikrindami viešąją tvarką Vilniuje, 1991-ųjų sausį“, – sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
Rusijos tyrėjai sako nustatę, jog S. Slapšinskas buvo atsakingas už šiuos veiksmus, nes anksčiau ėjo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas ir kartu su kolegomis surašė kaltinamąjį aktą Rusijos piliečiams.
Pažymima, kad 2015-aisiais S. Slapšinskas perdavė bylą nagrinėti teismui.
„Slapšinskui už akių pateikti kaltinimai dėl neteisėto žinomai nekaltų piliečių traukimo baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė S. Petrenko.
Rusijos teisėsauga laikosi pozicijos, kad sausio įvykių metu Lietuva „nebuvo nepriklausoma respublika ir priklausė SSSR“, o sovietų kariniai daliniai „atliko savo tarnybos pareigą“ ir veikė pagal Sovietų Sąjungos įstatymus.
Rusija dar pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu.
S. Petrenko yra sakiusi, kad Rusijos piliečiams pateikti kaltinimai nėra grindžiami objektyviais įrodymais.
Lietuvos URM Rusijos teisėsaugos veiksmus pavadino „atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams“.
S. Slapšinskas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui vadovavo 2011-2016 metais. Nuo 2016-ųjų S. Slapšinskas dirba advokatu.
