Buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras, o dabar advokatas S.Slapšinskas apie jam esą pareikštus kaltinimus vakar perskaitė tik naujienų portaluose.
Kad Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdyba iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorams ir Sausio 13-osios bylą nagrinėjantiems teisėjams, buvo pranešta dar liepos mėnesį. Tačiau tuomet Rusija nenurodė nei įtariamų pareigūnų skaičiaus, nei jų pavardžių.
Nurodė tik vieną pavardę
Vakar buvo įvardytas vienintelis kaltinamasis S.Slapšinskas.
Rusijos tyrimų komitetas naujienų agentūras informavo, kad jis kaltinamas neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu, susijusiu su 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiais Vilniuje.
Rusijos tyrėjai pareiškė nustatę, kad S.Slapšinskas buvo atsakingas už šiuos veiksmus, nes anksčiau ėjo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas ir kartu su kolegomis surašė kaltinamąjį aktą Rusijos piliečiams.
Baudžiamojo persekiojimo departamentui iki 2016 metų vadovavęs S.Slapšinskas jokio panašaus pranešimo iš kaimyninės valstybės nesulaukė.
Oficialaus pranešimo apie tai iš Rusijos nėra gavusi ir Lietuvos generalinė prokuratūra.
Regi ne teisę, o politiką
„Tai politiškai motyvuotas pareiškimas ir politiškai motyvuoti veiksmai, todėl nematau jokio reikalo dabar dėl jų krimstis“, – apie Rusijos pranešimus vakar „Lietuvos rytui“ sakė S.Slapšinskas.
Jis teigė pastaraisiais metais neturėjęs jokių planų ir noro vykti į Rusiją, todėl nėra ir tikimybės būti sulaikytam.
Kaltinimų už akių sulaukęs advokatas kol kas net nemato būtinybės nuo jų gintis: „Aš nenusižengiau jokiems teisės aktams – nei nacionaliniams, nei tarptautiniams, todėl apie jokią gynybą negali būti ir kalbos.“
Teisininko nuomone, tai politinis pareiškimas, o prieš Sausio 13-osios bylos nuosprendį jį išplatinusi Rusijos institucija siekia kažkokių tikslų.
„Akivaizdu, kad tai – ne teisinis, bet politinis veiksmas, o kas bus toliau, pažiūrėsime“, – svarstė S.Slapšinskas.
Rusiją stengiasi aplenkti
Dar pernai vasarą, kai Rusija pirmą kartą prabilo apie galimą Lietuvos pareigūnų persekiojimą, Užsienio reikalų ministerija patarė mūsų prokurorams ir teisėjams verčiau nevykti į Rusiją ar jai prijaučiančias valstybes.
Dar prieš šį įspėjimą buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius teigė vengiantis bet kokių vizitų į Rusiją, tačiau šios šalies galimybę pareikšti jam kaltinimus vertino skeptiškai.
„Yra tik dvi nusikaltimų rūšys, už kurias bylą gali iškelti užsienio valstybė. Tai karo nusikaltimai ir genocidas. Visi kiti bandymai primena vaikų žaidimus“, – tąkart Lietuvos rytui“ aiškino buvęs prokuroras.
R.Jancevičius buvo įsitikinęs: jeigu Rusija sudarytų jos piliečius neva neteisingai apkaltinusių Lietuvos pareigūnų sąrašą, jame turėtų būti 100–120 pavardžių.
Buvusius sovietų kariškius teisia už akių
Vilniaus apygardos teismas jau baigė nagrinėti Sausio 13-osios bylą, kurioje teisiami 64 buvę sovietų kariuomenės vadai, karininkai, Lietuvos komunistų partijos vadovai. Dauguma jų gyvena Rusijoje bei Baltarusijoje ir yra teisiami už akių.
Pranešimą išplatinusi Rusijos teisėsauga laikosi pozicijos, kad Sausio įvykių metu Lietuva „nebuvo nepriklausoma respublika ir priklausė SSRS“, o sovietų kariniai daliniai „atliko savo tarnybos pareigą“ ir veikė pagal Sovietų Sąjungos įstatymus.
Lietuvos pareigūnams priekaištaujama, kad Rusijos piliečiams pateikti kaltinimai nėra grindžiami objektyviais įrodymais.
Sausio 13-osios bylos nuosprendį teismas planuoja skelbti kitą savaitę.
