Socialdemokratai džiūgauja – laimėjo lenktynes dėl merų postų

2019 m. kovo 17 d. 19:41
Lrytas.lt
2019-ųjų savivaldos rinkimai baigėsi – sekmadienį 20 val. užsidarius balsavimo apylinkėms, prieš vidurnaktį paaiškėjo  tiesioginių merų rinkimų antrojo turo rezultatai. Daugiausia merų postų laimėjo Socialdemokratų partijos atstovai – iš 60 savivaldybių jie vadovaus 15-ai.
Daugiau nuotraukų (24)
Sekmadienį merai buvo renkami 41 savivaldybėje. Dar 19 savivaldybių vadovai buvo paaiškėję jau per pirmąjį rinkimų turą kovo 3-iąją. 
Daugiausiai merų postų antrąjame ture iškovojo Socialdemokratų partija (10). Jos kandidatai vakar laimėjo Alytaus mieste, Marijampolėje, Ignalinos, Kelmės, Pakruojo, Prienų, Telšių, Utenos, Vilkaviškio ir Zarasų rajonuose.
Socdemai ir pirmajame ture buvo pelnę daugiausiai merų postų: Akmenės rajone, Birštone, Jonavos bei Kauno rajone, Neringoje.
Antrajame ture pagal laimėtus merų postus antrąją vietą pasidalijo rinkimų komitetų atstovai ir konservatoriai (po 8).
Rinkimų komitetų kandidatai antrajame ture nugalėjo Vilniuje, Kazlų Rūdoje, Klaipėdos mieste, Panevėžio mieste, Kėdainių, Kretingos, Rokiškio, Varėnos rajonuose. Pirmajame ture rinkimų komitetams atstovavę politikai laimėjo Druskininkuose, Kaune, Šiauliuose, Širvintų rajone ir iš viso turės 12 merų.
TS-LKD kandidatai antrajame ture triumfavo Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kupiškio, Molėtų, Radviliškio, Raseinių, Skuodo rajonuose. O pirmajame ture konservatoriai triumfavo Palangoje, Pasvalio bei Šakių rajonuose. Tad iš viso jie turės 11 merų.
Antrajame ture laimėjo penki tvarkiečių atstovai: Kalvarijoje, Pagėgiuose, Mažeikių, Šilalės, Šilutės rajonuose. Pirmajame ture pergalės nebuvo iškovojęs nė vienas šios partijos kandidatas.
Valstiečiai ir Liberalų sąjūdis antrajame ture pelnė po 4 merų postus.
Valstiečių kandidatai laimėjo Klaipėdos, Lazdijų, Panevėžio rajonuose, Visagine. Per pirmąjį rinkimų turą valstiečiai dar laimėjo Biržų bei Šiaulių rajonuose ir iš viso turės 6 merus.
Liberalų sąjūdžio kandidatai vakar pirmavo Elektrėnuose, Plungės, Tauragės ir Trakų rajonuose, o per pirmąjį turą  užsitikrino merų postus Joniškio rajone bei Rietave. Iš viso – taip pat 6.
Antrajame ture Darbo partijos kandidatas laimėjo Ukmergės rajone, o save išsikėlęs Skirmantas Mockevičius tapo Jurbarko rajono meru.
Pirmajame ture Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos kandidatai laimėjo rinkimus Vilniaus, taip pat – Šalčininkų rajone.
Vieną – Švenčionų rajono – mero postą jau per pirmąjį turą iškovojo Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga. 
Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas vakar Eltai sakė, kad antrojo turo rezultatai itin džiugina.
„Labai džiaugiamės rezultatais, juo labiau kad daug karčių žodžių girdėjome savo partijos atžvilgiu. Būtent antrasis turas ir rodo, kad socdemai turi jėgos. Mes laimime ne tik tuose rajonuose, kur visados buvo socialdemokratų merai, bet ir va tik ką pasidžiaugėme Ignalina, kur daug metų karaliavo „valstiečiai“ su B. Rope priešakyje, o štai mūsų jaunas kandidatas laimėjo mero rinkimus. Tai tikrai didelė pergalė, reikia džiaugtis“, – kalbėjo A.Sysas.
Pasak A.Syso, pirmajame rinkimų ture nuliūdino didžiųjų miestų rezultatai ir juose partijos laukia dideli darbai siekiant susigrąžinti rinkėją.
Portalas lrytas.lt primena, kaip partijoms ir visuomeniniams komitetams sekėsi kovoti dėl mandatų miestų ir rajonų savivaldybėse.
Suskaičiavus rezultatus visose 1970 apylinkių, situacija buvo tokia:
Visuomeninių komitetų sąrašai – 26,76 proc. visų mandatų;
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 16,05 proc.;
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 13,24 proc.;
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) –11,16 proc.;
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) – 5,90 proc.;
Darbo partija (DP) – 5,09 proc.;
Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (KKŠS) – 5,00 proc.;
A. Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius“ (ZVKLM) – 3,08 proc.;
„Tvarka ir teisingumas“ (PTT) – 2,94 proc.;
Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) – 1,66 proc.;
Lietuvos centro partija (LCP) – 1,25 proc.;
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (LLS) – 1,23 proc.;
Centro dešinės koalicija (CDK) – 0,66 proc.;
Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) – 0,63 proc.;
Koalicija „Vieningi Biržai“ (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis; KVB) – 0,43 proc.;
Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) – 0,18 proc.;
Politinė partija Rusų aljansas (PPRA) – 0,16 proc.;
Valiaus Kazlausko koalicija „Už laisvę augti“ (KKULA) – 0,16 proc.;
Koalicija „Pokyčių pavasaris“ (KPP) – 0,14 proc.;
Tėvynės sąjungos koalicija (TSK) – 0,12 proc.;
Koalicija „Mūsų vienybė ir darbas Zarasų krašto žmonėms“ (KMVDZKŽ) – 0,10 proc.;
Koalicija „Petys į petį vardan Ignalinos krašto!“ (KPPVIK) – 0,08 proc.;
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP) – 0,07 proc.;
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA) – 0,06 proc.
 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.