Lyg ir ne daiktas, tai gal reiškinys? Bet, kita vertus, kaip skylė gali būti reiškinys?
Praėjusią savaitę baigėsi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandos skelbta išankstinė registracija dalyvauti Tarptautinės laimės dienos šventėje Kaune ir Kauno rajone, kuri vyks kovo 20 dieną.
Šiomis dienomis organizatoriai, tikslindami įvairias detales, rengia Laimės dienos programą ir dalijasi naujienomis, ko laukti netrukus.
Dabar madingi rytietiškos kultūros simboliai, tad pamanytum, jog reikėtų laukti po Laisvės alėją lakstančios žvygaujančios kiaulaitės, nes pagal rytiečių kalendorių šie metai – Kiaulės metai, taigi kiaulė būtų tarsi laimingų metų simbolis.
Tačiau daugiausia kiaulių fermų Lietuvoje priklauso danų verslininkams, o danai mums atrodo labai savotiški. Antai mūsų valdovas Vytautas davė į kailį kitoms tautoms ir gentims, išplėtė mažagabaritinės tautos sukurtą valstybę nuo Baltijos iki Juodosios jūros, privertė vargšus arkliukus gerti sūrų jūros vandenį (gyvūnų teisių deklaracija anuomet dar nebuvo priimta). Viskas čia aišku, nors ir atrodė kaip nemenkas akibrokštas, tikrovės sapnas.
O štai danų princas Hamletas iki šiol valkiojasi po teatro scenas su kaukole rankose ir klausinėja kaip užsuktas: „Būti ar nebūti?“
O mūsų koks reikalas? Kaune Laisvės alėją atnaujiname, naujus šaligatvius klojame, parkus pertvarkome – nekvaršiname sau galvos dėl smulkmenų. Ne, kiaulės, kaip laimės, rodiklis mums netinka. Kiaulė kaip gyvulys – danams, kaip simbolis – kinams. Nieko lietuviško šiame lietuviškumu iš tolo kvepiančiame gyvulyje nebeliko.
O juk vyresnio amžiaus kauniečiai pamena, kaip jų jaunystės laikais dabar aristokratiškame Žaliakalnyje žviegė skerdžiami bekonai, rytais žadindavo gaidžių giesmės. Tikrų gaidžių, ne tų, kurie iš Pravieniškių.
Laimės dienos Kaune ir Kauno rajone organizatoriai nusprendė, kad viena pramogų bus ieškoti žaliosios citrinos – „laimo“. Ją radusiems ir nusišypsos laimė. Tarsi smagu, bet čia į paviršių išlenda kalbinių reikšmių akibrokštai. Mat lietuvių kalboje „laimo“, žaliosios citrinos, pavadinimas pagal skambesį atitinka žodį, reiškiantį laimę.
Article [id:5642192]Laisvė, dėkingumas, laimė
Bet daugelyje kitų kalbų „Laimo“ reiškia bjaurią ligą, kurią platina erkės. Nė vienam užkrėstajam, kurių neretai pasitaiko ir Lietuvoje, ši užkrato užnešta liga, dar vadinama borelioze, su laime nesisieja.
Užsienietis, kuriam būtų paaiškinta, kad norėdami būti laimingi kauniečiai ieško „laimo“, pakrauptų pagalvojęs, kad mums laimę reiškia boreliozė. Toks štai kognityvinis disonansas, oksimoronas, persifliažas, nesąmonė, paprastai tariant, dėl kalbinių reikšmių samplaikų atsirado.
Bet tai – smulkmena. Daug svarbiau, kaip pabrėžė ir Laimės dienų rengėjai, kad šių metų tema – prieinamumo didinimas.
Šio biurokratiškai skambančio išsireiškimo nereikėtų suprasti matuojant įprastu, taigi paviršutinišku ir žemais polinkiais grįstu matmeniu. Ta prasme, kad laimės dieną Kaune ir Kauno rajone alus bus parduodamas ilgiau negu iki 20 valandos ir kainomis, mažesnėmis net negu Lenkijoje.
Kalbama apie kultūrinį „prienamumą ir pasiekiamumą“. Taigi, kad tie kauniečiai ir Kauno rajono gyventojai, kuriems kultūringai praleisti laisvalaikį, apsilankyti renginiuose dėl mažų pajamų dažniausiai esti ne pagal kišenę, kovo pabaigoje galės kultūrintis iki soties už dyką.
Šiemet į Tarptautinės laimės dienos šventę jungiasi per šimtą skirtingų iniciatyvų ir organizacijų, kurios organizuos ekskursijas, kvies į šokių pamokas, vakarėlius, nemokamas mankštas, žadamos ir pramogos senjorams.
Iš tiesų svarbu tai, kad per Laimės dieną filmai ir spektakliai bus pritaikyti kurtiesiems, mieste vyks ekskursijos gestų kalba, senelių namuose visą dieną šurmuliuos svečiai, miesto kavinėse visų lauks laimingi pasiūlymai, staigmenos neaplenks ir viešojo transporto ar traukinių keleivių.
Diskusija, ar kauniečiai ir aplink miestą gyvenantys kaimiečiai, rajono miestelių gyventojai norėtų būtent tokio prieinamumo ir pasiekiamumo, ar vis dėlto teiktų pirmenybę klasikinei šių žodžių prasmei – kad pigesnis ir ilgesnį laiką būtų pardavinėjamas alus, bet kuriuo atveju yra beprasmė. Kaip sakė jau tik išnykstančiajai kartai pažįstamas Kisa Vorobjaninovas, deryboms čia ne vieta!
Ir jeigu tu, praeivi, po maždaug dviejų savaičių pamatysi remontuojama Laisvės alėja iš kampo į kampą bėginėjantį žmogėną, suprask, kad tai ne girtuoklis, o laimingas kaunietis ir kad tas kaunietis laimingas todėl, kad žino, jog kentėti liko ne tiek jau ilgai, kad 2020-aisiais visas tas remonto chaosas baigsis ir į Kauno naujamiestį grįš Tvarka.
Vieniems ilgai laukta ir trokštama, kitiems (tokių mažuma) – nuobodi ir pilka. ˙ ˙
