Neseniai Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad pasienyje su Rusija užbaigtos 93 kilometrų ilgio dygliuotos vielos tvoros statybos, o 207 kilometrų ruože atnaujintas sienos žymėjimas.
Dar 2015 metų vasarą Latvijos valdžia palaimino projektą, pagal kurį ruošėsi atnaujinti visą 283 kilometrų pasienio ruožo su Rusija infrastruktūrą.
Vykdant šiuos darbus pasienio su Rusija ruože išdygo 2,7 metro aukščio tvora, atnaujinti pasieniečių nameliai, vandentiekio sistema ir įrengti mediniai takai.
Projekto kaina išaugo
Prieš kelerius metus skelbta, kad bendra Latvijos projekto kaina siekia 21,1 mln. eurų, tačiau dabar akivaizdu, kad norint užbaigti darbus iki 2020-ųjų prireiks papildomo finansavimo.
Latvijos pasieniečių teigimu, sienos pažeidimų skaičius ruožuose, kuriuose jau stovi tvora, yra smarkiai sumažėjęs.
Tačiau pasibaigė šioms statyboms skirti pinigai. Likusiai atkarpai reikės papildomų 5,6 mln. eurų, kurių Latvijos institucijos dar nerado.
Latvijos vyriausybė praėjusiais metais paskelbė ir apie planus sutvarkyti pasienį su Baltarusija.
Tai padėtų kovoti su nelegalia migracija.
Per ketverius metus tikimasi sutvarkyti 173 kilometrų pasienio ruožą, o šioje atkarpoje iškils 135 kilometrų ilgio spygliuotos vielos tvora. Tai turėtų atsieiti dar 27,65 mln. eurų.
Moderni stebėjimo sistema
Talinas apie planus atsitverti nuo Rusijos paskelbė 2016-aisiais. Estijos vyriausybė tuo metu suplanavo pasienyje pastatyti 2,5 metro aukščio tvorą. Ji turėtų būti iki 135 kilometrų ilgio ir apimti daugiau nei trečdalį iš 294 kilometrų ilgio Rusijos ir Estijos sienos, nes likusi eina vandeniu.
Pasienio ruože taip pat numatyta įrengti modernią stebėjimo ir sekimo sistemą, kuri padėtų kovoti su kontrabandą gabenančiais nusikaltėliais ir nelegaliai į šalį mėginančiais patekti migrantais.
Skaičiuojama, kad sienos apsaugos atnaujinimo projektas Estijai gali kainuoti ne mažiau kaip 170 mln. eurų.
Tačiau šių metų sausį modernios tvoros ir stebėjimo įrangos įrengimas dar nebuvo pradėtas.
Prieš porą mėnesių į Estijos, Latvijos ir Rusijos sienų susikirtimo tašką, nuo kurio bus pradėtos tvoros statybos, buvo nuvykęs premjeras Juris Ratas. Jis vylėsi, kad darbai netrukus pajudės.
Darbą baigė greitai
Kol latviai ieško pinigų projektui užbaigti, o estai dar tik ketina pradėti darbus, Lietuva tvorą su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi pastatė 2017 metais. Dabar vykdomi kiti stebėjimo technikos atnaujinimo darbai.
2017-ųjų vasarą pradėtas įgyvendinti projektas buvo sėkmingai baigtas tais pačiais metais.
Pasienyje iškilo beveik 45 kilometrų ilgio ir 2 metrų aukščio apsauginė segmentinė tvora.
Ji įrengta Vilkaviškio ir Šakių rajonuose nuo Vištyčio ežero iki Nemuno.
Tvora buvo pastatyta siekiant sumažinti sienos pažeidimus, kontrabandos mastą, taip pat suvaldyti nelegalią migraciją.
Pasieniui su Kaliningrado sritimi stiprinti buvo skirta 3,6 mln. eurų, tačiau tik 1,3 mln. eurų buvo panaudota tvoros statybai – už likusius pinigus buvo diegiamos vaizdo stebėjimo sistemos.
Papildoma kliūtis pažeidėjui
„Mes kovojame su sienos pažeidimais, neteisėta migracija ir kontrabanda. Tvora yra papildoma kliūtis pažeidėjui. Tai sulėtina jo judėjimą, o mums padeda laimėti papildomai laiko operatyviai reaguojant ir užkardant pažeidimą“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas.
Pareigūno tvirtinimu, prioritetas nėra visiškai nuo Rusijos atsitverti tvora, nes didžioji dalis sienos eina Nemunu, tačiau visame pasienio ruože norima įrengti „elektroninę akį“.
„2019-ųjų pradžioje technine vaizdo stebėjimo sistema stebėjome 69 proc. sienos su Rusija, o iki metų pabaigos planuojame ja stebėti daugiau kaip 82 proc. visos sienos“, – pasakojo R.Pukinskas.
Dėmesys – Kybartams
Iki 2020-ųjų pradžios taip pat bus atnaujinta Kybartų užkardos sienos vaizdo stebėjimo sistema ir įdiegti nauji technologiniai sprendimai.
Šiuo metu 38,6 km ilgio Kybartų užkardos ruože vaizdo stebėjimo priemonėmis kontroliuojama tik du kilometrai.
Esančios įrangos atnaujinimo ir naujų sienos stebėjimo sprendimų diegimas kainuos beveik 3,1 mln. eurų.
Už šiuos pinigus Kybartų užkardoje bus įrengtas ir vietinis vaizdo stebėjimo įrangos valdymo centras.
Atnaujinimai vyksta ir pasienyje su Baltarusija. Šiuo metu naudojant vaizdo stebėjimo įrangą prižiūrima apie 38 proc. sienos su šia Lietuvos kaimyne. Šiais metais planuojama vaizdo stebėjimo sistemomis aprūpinti Kenos užkardos ruožą.
Planus sužlugdė korupcija
Planą pasienyje su Rusija pastatyti ne tvorą, o netgi sieną prieš kelerius metus puoselėjo ukrainiečiai. 2014-aisiais, po Maidano įvykių, tuometis premjeras Arsenijus Jaceniukas paskelbė ketinimus atitverti Ukrainą nuo Rusijos.
Projektas „Siena“ tuo metu buvo lyg naujos pradžios Ukrainoje ženklas. 2014-ųjų rugsėjį sienos statyboms buvo skirta 100 mln. grivinų (3,35 mln. eurų), o po pusmečio vyriausybė šiam tikslui atseikėjo dar 865 mln. grivinų (29 mln. eurų).
A.Jaceniukas tikėjosi, kad ši siena padės Ukrainai apsisaugoti nuo Rusijos agresijos ir padės įvesti bevizį režimą su ES.
Tačiau šį projektą greitai sustabdė korupcijos skandalai. 2017-aisiais paaiškėjo, kad Ukrainoje didelė dalis sienos su Rusija statyboms skirtų pinigų buvo arba panaudoti netinkamai, arba pavogti.
Saugosi diversantų
Tvorų statybomis užsiima ir patys rusai.
Toje vietoje, kur Rusijos okupuotas Krymo pusiasalis jungiasi su žemynine Ukrainos dalimi, 2018-ųjų pabaigoje buvo baigta rengti 60 kilometrų ilgio siena.
Jos viršus apraizgytas spygliuota viela, o pačioje tvoroje įtaisyta šimtai jutiklių, fiksuojančių besiartinančius asmenis.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnų aiškinimu, tokios priemonės būtinos, kad į regioną nepatektų asmenys, kurie gali kėsintis vykdyti diversijas.
Tačiau politikos apžvalgininkai šią sieną vertina kaip dar vieną Rusijos pareiškimą, kad Krymas jai teisėtai priklauso.
