Žinia, kad policija daugiau nebesidalys prisidirbusių viešų asmenų duomenimis, it perkūnas iš giedro dangaus trenkė ketvirtadienį iš ryto. Pranešęs, kad išvakarėse Pakruojo rajone policijai girtas (2,18 prom.) prie vairo įkliuvo buvęs kandidatas į Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narius, Policijos departamentas nurodė tik jo amžių – gimęs 1960 m. Nors vėliau paaiškėjo, kad girtas prie vairo įkliuvęs vyras iki šiol yra vietos politikas, dabartinės kadencijos Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys, jokių duomenų, leidžiančių jį identifikuoti, policija nepateikė.
Iš karto po šios žinios Policijos departamentas pranešė, kad nuo šiol taip gali būti ir ateityje – prisidirbę viešieji asmenys gali būti įslaptinami.
„Atsižvelgiant į gautą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, policijai neleidžiama skelbti viešų asmenų pareigų, inicialų, iš kurių visuomenė gali identifikuoti tą asmenį“, – pranešė policija.
Po naktinių nuotykių – skundas asmens duomenų sargams
Pradėjus domėtis, kas nutiko, paaiškėjo, kad raštą, policijai draudžiantį skelbti prisidirbusių viešų asmenų duomenis, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija surašė išnagrinėjusi būtent vieno į policijos akiratį patekusio valdininko skundą. Pernai lapkričio 12 d. Utenoje, kaip tąkart skelbė policija, ne pačias žemiausias pareigas aplinkosaugos srityje einantis valdininkas pareigūnams trukdė sulaikyti viešosios tvarkos pažeidimu įtariamą asmenį, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Dėl to jam buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas.
Aplinkosaugininkas taip pat atsisakė pasitikrinti girtumą, tad buvo surašytas girtumo nustatymo vengimo protokolas, jo pagrindu vyras pripažintas neblaiviu.
Policija šiuos valdininko nuotykius aprašė ir paviešino visuomenei bei žiniasklaidai teikiamose nusikaltimų ir įvykių suvestinėje. Nors valdininko pavardė nebuvo paskelbta, suvestinėje buvo nurodytos pareigos, iš kurių asmenį nesunku identifikuoti.
Po šio incidento įsižeidęs aplinkosaugininkas pernai lapkričio 16 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu, kad policija, paviešindama jo pareigas, elgėsi neteisėtai, kadangi tai yra duomenys, iš kurių jį galima atpažinti. Šiemet kovo 13 d. Policijos departamentas gavo inspekcijos išvadas. Jose painiai ir žongliruojant įstatymais, straipsniais bei reglamentais aiškinama, kad iki šiol prisidirbusių viešų asmenų duomenys buvo skelbiami remiantis policijos generalinio komisaro įsakymu, o tai turi būti daroma remiantis įstatymu. Tad tokie duomenys kol kas negali būti skelbiami.
Policija ketina ieškoti sprendimo
Kol kas Policijos departamentas nagrinėja ir svarsto gautą raštą. Nereaguoti į jį departamentas negali, antra vertus, kaip konkrečiai elgtis, dar svarstoma.
„Vienas iš policijos veiklos prioritetų – kuo didesnis skaidrumas ir viešumas. Mūsų nuomone, viešiems asmenims turėtų būti taikomi griežtesni viešumo reikalavimai, apie tai yra kalbėję ir teismai. Tačiau suprantame ir tai, kad negalime daryti to, kas prieštarauja įstatymams ar teisės aktams. Todėl būtinai nuodugniai išnagrinėsime šį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą ir ieškosime būdų, kaip teikti informaciją nepažeidžiant minėtų reikalavimų.
Tikimės, kad bus surastas kompromisas ir visuomenė gaus būtiną žinoti informaciją“, – teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Inspekcija norėtų tvarką įtvirtinti įstatymu
Valstybinės duomenų inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas sakė, kad asmens duomenų viešinimas yra vienas iš jų tvarkymo būdų. Tad tam turėtų būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti pagrindai. Šiuo atveju buvo gautas vieno asmens skundas dėl to, kad iš policijos suvestinės galima nustatyti, kas jis toks.
„Taigi buvo įvertinta visa teisinė bazė, kuo remiantis ir kaip yra skelbiama visa policijos suvestinių informacija. Buvo nustatyta, kad tuo konkrečiu atveju pagrindo viešai skelbti tą informaciją nebuvo“, – sakė R.Andrijauskas.
Jis nesutinka, kad nuo šiol prisidirbusių viešų asmenų duomenys bus įslaptinti. Esą kiekvienu atveju žiniasklaidai reikėtų kreiptis į policiją ir ši privalėtų tokius duomenis teikti, nes tai yra viešas interesas. Asmens duomenis rašyti į suvestines policija galėtų tik tuo atveju, jei tai būtų numatyta įstatymuose. Kadangi įstatymų priėmimas trunka ilgai, kada tai galėtų įvykti – neaišku.
Pasak R.Andrijausko, įstatymo leidėjui reikėtų nustatyti labai aiškų sąrašą ir pagrindus, kokia informacija iki kokio lygio (tik inicialai, gimimo data, o gal kur dirba ar panašiai) gali būti skelbiama. Kadangi tai susiję su asmens duomenimis, tai turėtų būti aiškus ir baigtinis sąrašas duomenų, iš kurių galima nustatyti asmenį.
„Mūsų tolesnis tikslas, kaip suprantu, bus diskutuoti. Policijos departamentui buvo nurodyta pataisyti tam tikrą situaciją, kad ji nepasikartotų ateityje. Lauksime jų iniciatyvų ir žiūrėsime, kokiais būdais būtų galima rasti pusiausvyrą tarp asmens duomenų galimo skelbimo ir teisėto pagrindo skelbti“,– sakė Valstybinės duomenų inspekcijos vadovas.
Jo teigimu, panašią informaciją apie viešus asmenis teoriškai galėtų skelbti ne tik policija, bet ir daugybė kitų institucijų. Dabar kiekviena jų turi atskirą tvarką, o įstatymas nustatytų bendras elgesio taisykles visiems.
„Norėtume, kad priimant tokį įstatymą būtų aiškiai pasakyta, kokie duomenys skelbtini, kad tie duomenys yra skirti tenkinti visuomenės interesui ir jais išlaikoma pusiausvyra tarp žmogaus teisės į privatumą, asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti“, – sakė R.Andrijauskas.
Viešo asmens nusižengimai – visuomenės teisė žinoti
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė advokatė Liudvika Meškauskaitė sakė, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rašte suformuluota nuostata, jog riboti tam tikras teises (šiuo atveju – teisę į asmens duomenų neviešinimą) galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais, nėra nauja. Pasak L.Meškauskaitės, kažkada valstybės paslaptys buvo reglamentuotos Vyriausybės nutarimu. Konstitucinis Teismas pripažino, kad toks reglamentavimas yra antikonstitucinis, tad viskas buvo perkelta į įstatymą. Internetinėje erdvėje informacija buvo ribojama poįstatyminiais aktais. Reklama buvo ribojama poįstatyminiais aktais. Visi tie dalykai buvo pripažinti antikonstituciniais.
„Tiesiog šiuo atveju Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, gavusi asmens skundą, jį išnagrinėjo tuo aspektu – ar duomenų tvarkymą galima reglamentuoti poįstatyminiu teisiniu aktu. Ir pasakė, kad to negalima daryti poįstatyminiu aktu, kad tą reikia daryti įstatymu, kad tas poįstatyminis aktas (generalinio komisaro įsakymas), kuriuo reglamentuojama dabar, turi trūkumų“, – sakė profesorė.
Antra vertus, pasak advokatės, nors policijai ir neleista ateityje į suvestines rašyti duomenų, iš kurių galima identifikuoti prisidirbusius viešus asmenis, gavusi pavienių žurnalistų paklausimų policija negali jų ignoruoti ir privalo atskleisti viešo asmens nusižengimus. Jei to nedaro, pagal motyvuotą žurnalisto skundą institucijos vadovui teismo sprendimu gali būti skiriama bauda.
Tiesa, kaip žiniasklaidai sužinoti, kad į suvestines įrašytas vienas ar kitas prisidirbęs, tačiau visiškai nuasmenintas asmuo yra viešas, neaišku. Dabar šią problemą išspręsti galėtų tik įstatymų koregavimas.
„Klausimas, kokiame įstatyme tai turėtų atsirasti. Bet tuomet jau jiems (pvz., policijai – red. past.) atsirastų pareiga pranešti, kad va, žiniasklaida, žiūrėkite – viešas asmuo įklimpo. Tokia pareiga galėtų atsirasti, jei jūsų lobistai siektų įstatymo nuostatų, kad privalo tokius dalykus pranešti, jei yra viešasis interesas. Kokia gali būti duomenų apsauga, jei tu esi viešas asmuo, jei tu kandidatuoji, jei visuomenė turi teisę apie tave žinoti...“ – sakė L.Meškauskaitė.
„Šiuo metu atverta Pandoros skrynia“
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius tvirtino, kad iš pat ryto sužinojęs, jog policijai suvestinėse nebeleidžiama dalytis viešų asmenų duomenimis, jau pradėjo organizuoti tarpinstitucinį susitikimą, per kurį bus ieškoma būdų, kaip spręsti problemą.
„Aš jau skambinau žurnalistų etikos inspektorei, Kultūros ministerijai, kuri atsakinga už visuomenės informavimo politiką, artimiausiu metu susitiksime aptarti teisės aktų taikymo šitoje srityje. Aukščiausiojo Teismo praktika buvo suformuota, kad teisės pažeidimą darantis asmuo negali tikėtis teisės į privatumą. Tai nėra paneigta. Kol kas manau, kad įvyko kažkoks nesusipratimas. Tai blogas precedentas“,– sakė D.Radzevičius.
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, apie viešus asmenis, kurie padaro nusižengimą, visuomenė turi teisę žinoti. Tad apie situaciją, kuri susiklostė po Valstybinės duomenų inspekcijos rašto Policijos departamentui, reikia kalbėti kuo garsiau.
„Šiuo metu atverta Pandoros skrynia“, – įsitikinęs D.Radzevičius.
