Pristatydama šias pataisas Seimo narė socialdemokratė Raminta Popovienė į Seimą kreipėsi ne tik žodžiais, bet ir gestais, kuriuos vartoja klausos negalią turintys žmonės.
„Ar kada bandėte žiūrėti televizorių išjungę garsą. Jei pabandytume tai padaryti – suprastumėte, kaip jaučiasi kurtieji žiūrėdami kino filmą ar kasdien transliuojamas žinių ir kitas laidas. Lygiai taip pat jaučia ir regos negalią turintys žmonės, kai jiems nėra įgarsinamos nebylios scenos. O šiandien sakau ačiū jums ir tikiuosi palaikymo“, – Seimo posėdyje sakė R. Popovienė, padėkodama gestais.
Ji inicijavo įstatymo projektą, kad pagal kurią visuomeninis transliuotojas turėtų rodyti kur kas daugiau laidų su titrais arba verčiamų į gestų kalbą, taip pat LRT būtų įpareigotas įstatymu dalį laidų pritaikyti regos negalią turintiems žmonėms – įgarsinti rodomus vaizdus.
Tokių televizijos programų transliacijų, kurių transliavimas pritaikytas klausos ir regos negalią turintiems asmenims, trukmė per mėnesį turi sudaryti: programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso transliavimo laiko; programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso transliavimo laiko; programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2020 sausio 1 d. Nuo tada programų su lietuviškais subtitrais, lyginant su transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kasmet turėtų didėti 5 proc. viso transliavimo laiko; programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą – ne mažiau kaip vienu proc., programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 0,5 proc. viso transliavimo laiko, kol bus pasiekta įstatyme siūloma įtvirtinti minimali jų transliavimo apimtis.
