Antradienio vakarą Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje diskusijoje kalbėta ir apie rinkėjus, kurie renkasi paskutinę akimirką, o kartais ir visai nesupranta savęs.
Didelė šių rinkimų intriga ir valstiečių pamokos
Šių metų prezidento rinkimai aktyviai viešojoje erdvėje vyksta jau gana seniai. Politikos ekspertai teigė, kad tai vieni rinkimų, kai intriga yra didelė, o stebėti yra tikrai įdomu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis pabrėžė, kad iki šiol nėra aišku, kas grumsis antrame rinkimų ture.
„Šie rinkimai demonstruoja tam tikras varžytines, matome realių konkurentų kovą. Tai nėra dviejų konkurentų kova, o mažiausiai trijų energingų politikų kova. Mes matome aistringas rungtynes tarp trijų konkurentų ir iki galo nėra aišku, kas išeis į antrą turą, poslinkiai gali įvykti kiekvieną dieną“, – artėjančius prezidento rinkimus vertino politologas L.Bielinis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė, teigė, kad šių prezidento rinkimų kampanija atrodo gražiai ir įdomiai.
„Man patinka rinkimų kampanija, bendra kultūra, lygis gana aukštas. Tie ir debatai prasmingi ir įdomūs“, – kalbėjo TSPMI politologė. Ji prisiminė, kad ir dabartinė šalies vadovė debatuose dalyvaudavo nenoriai. „S.Skvernelis kol kas neina į diskusijas“, – premjero prezidentinę kampaniją vertino A.Ramonaitė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė teigė, kad kandidatai į prezidentus pasinaudojo ir valstiečių pergale regionuose, todėl ir dabartiniai kandidatai dažnai važinėja po regionus, bei siekia kalbėtis su ne didmiestyje gyvenančiu rinkėju.
Tikrą situaciją parodytų paskutinė diena
R.Ališauskienė teigė, kad visuomenės apklausos neturėtų būti tvirčiausias pagrindas, laukiant prezidento rinkimų rezultatų.
„Jeigu kalbame apie apklausas ir tyrimus, jų tikslas nėra prognozuoti, nes visuomenės apklausos, yra to momento nuotaikų ir ketinimų fotografija – tos savaitės, to laiko. Jei pagal visuomenės apklausas galėtume pasakyti, kas laimės ar nelaimės, tai būtų žymiai pigiau nei rinkimus organizuoti“, – juokavo R.Ališauskienė, pabrėždama, kad tikslaus balsų skaičiaus apklausomis numatyti negalima.
„Tiksliausiai būtų galima pasakyti, kaip bus balsuojama, jei ji būtų daroma dieną prieš rinkimų dieną“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ direktorė.
„Jų tikslas yra paneigti prognozes ir tendencijas. Ir paskutinėmis dienomis pakeisti rinkėjų nuomones“, – sakė R.Ališauskienė, kalbėdama apie politikų užmojus.
Rinkėjai nesupranta ir patys savęs
A.Ramonaitė, paklausta, koks yra Lietuvos rinkėjas, aiškino, kokie yra esminiai jo bruožai. Ji priminė, kad visuomenės apklausos nenumato ir užsienyje gyvenančių asmenų balso. A.Ramonaitės teigimu, kartais sunku suprasti rinkėjus, nes jie jau ir patys savęs nebesupranta.
„Kuo toliau, tuo sunkiau mūsų rinkėjus sunkiau suprasti, nes jie ir patys savęs nebesupranta. Būdavo skirtis tarp landsbergininkų ir brazauskininkų, bet ta skirtis praranda prasmę ir rinkėjai nebežino patys, pagal ką rinktis. Ir patys rinkėjai iš savęs pasišaipo, kad va, gal ateis naujas gelbėtojas, už jį ir reikės pabalsuoti“, – teigė A.Ramonaitė, pridurdama, kad prognozuoti yra labai sudėtinga.
„Žmonės pagauna tam tikrą bangą, pradeda kalbėtis tarpusavyje, kas čia bus tas įdomesnis kandidatas. Prieš kelis mėnesius gal visai neaišku, o prieš pat rinkimus, gal ir pasigauna, kad reikia statyti ant vieno, patraukia prie kažkokio kandidato didelę masę. Ir iš anksto mes negalime žinoti, kurį rinkėjai palaikys perspektyviu“, – kalbėjo profesorė A.Ramonaitė.
Laukia ir ieško gelbėtojo
Politologas L.Bielinis tvirtino, kad mūsų šalies rinkėjas ieško to, kuris priimtų sprendimus už jį.
„Didžioji dalis gyventojų laukia šeimininko, sprendėjo, kuris už juos nuspręstų. Kas yra gelbėtojas – ne tas, kuris iš gaisro išneš žmogų. O tas, kuris už mane padarys sprendimus tuos, kuriuos turiu padaryti aš“, – sakė L.Bielinis.
„Tokia mūsų charakterio savybei daro įtaką, tiek ir kairei, tiek ir dešinei“, – sakė politologas.
Referendumas naudingas vienam
Gegužės 12 dieną vyks ne tik pirmasis prezidento rinkimų turas, bet ir du referendumai – dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo.
A.Ramonaitė teigė, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo yra naudingiausias premjerui S.Skverneliui.
„Manau, kad čia, jeigu kam ir naudinga, tai tikrai S.Skverneliui, ne kam kitam. Bet įdomiau yra dėl dvigubos pilietybės, man įdomu, kiek ateis balsuoti užsienyje gyvenančių žmonių ir už ką jie balsuos, mes gi to nežinome“, – apie artėjančius referendumus kalbėjo A.Ramonaitė.
Kortas galėtų sujaukti prezidentė
Dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė nuo kandidatų vertinimo atsiriboja. Tačiau jei paramą kažkuriam kandidatui ji išsakytų, tai galėtų sujaukti visas kandidatų kortas.
„Mes kažkada, viena tyrime, esame klausę žmonių, kas būtų tie žmonės, kurių nuomonės klausytumėte, jei būtų tokia neaiškumo situacija. Tai D.Grybauskaitė buvo dažniausiai minima. Bet aišku, svarbi ta nuomonė, aš visai abejočiau, kad ji kaip nors tiesmukai pasisakytų. Bet jei ji pasisakytų, manau, kad dalį paveiktų“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
Ji teigė, kad jai premjero ir prezidentės konfliktas yra kiek keistas, sunku suprasti, kuo jis yra naudingas.
Politologas L.Bielinis tvirtino, kad premjeras per konfrontaciją bando save pateikti kaip geresnį, tačiau jam nepavyksta.
R.Ališauskienė teigė, kad prezidentės įtaka priklausytų nuo argumentų formos.
„D.Grybauskaitė ilgą laiką išlieka geriausiai vertinama ir populiariausia politike. Ta nuomonė yra svarbi, bet labai svarbu, kaip ji būtų pateikiama ir pagrįstai. Nes kas žmonėms žiauriai nusibodo – tai politikų rietenos. Apibendrinama, kad visi jie tokie. Jie jau nebežiūri, kuris teisesnis, o kuris ne“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Esminė V.Adamkaus klaida
R.Ališauskienė prisiminė ir prieš 15 metų įvykusių prezidento rinkimų prognozes. 2002 metų gruodžio mėnesį, buvo klausiama, naujo, ar dabartinio prezidento nori šalis, ir paaiškėjo, kad rinkėjai nori naujo. Tuo metu prie rinkimų starto linijos rikiavosi tuometinis šalies vadovas Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas.
R.Ališauskienė prisimena, kad ilgai buvo bandoma išsiaiškinti šio sprendimo priežastis.
„Kokia buvo pagrindinė V.Adamkaus kompanijos klaida? Ji buvo JAV prezidento George'o W.Busho pakvietimas. Tai buvo suprasta, kad daugiau jis jau nieko padaryti nebegalės, nebėra ką. Rinkėjai balsavo ne prieš, jie balsavo „ačiū“, pasiekei viską, ką galėjai, duokime jaunesniam pabandyti“, – apie prieš 15 metų vykusius prezidento rinkimus kalbėjo R.Ališauskienė.
