Atminimo ženklas lietuvių tautos didvyriui pritvirtintas ant Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto S.Nėries gatvėje pastato fasado. A.Ramanauskas–Vanagas 1937–1939 metais studijavo tuomet čia įsikūrusiame Pedagogikos institute.
Iškilios asmenybės gyvenimą, jo kovų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kelią apžvelgė Klaipėdos universiteto pedagogai - istorikai ir lituanistai. Garbės sargyboje išsirikiavo Šaulių sąjungos Vakarų rinktinės atstovai, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Žemaičių partizanų apygardos veteranai.
„Tarpukariu Klaipėdoje pedagogiką studijavęs A.Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas ir karys, budelių žiauriai nukankintas, bet neatsisakęs savo įsitikimų ir gyvenimo principų“, - kalbėjo iškilmingoje ceremonijoe dalyvavęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
Dėl partizanų vado atminimo įamžinimo pernai vasarą kilo audringos diskusijos, o buvęs Klaipėdos savivaldybės tarybos narys 41 metų Viačeslavas Titovas neteko politiko mandato ir netrukus sės į teisiamųjų suolą dėl legendinio laisvės kovotojo atminimo paniekinimo.
Rusakalbis politikas, Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską– Vanagą apkaltinęs nekaltų žmonių žudynėmis, prabilo sovietmečio kėgėbistų kalba - mėgino aiškinti, kad šio kovotojo už laisvę atminimo neverta įamžinti, nes jis esą susijęs su maždaug 8 tūkstančių civilių gyventojų mirtimis.
Tuomet Klaipėdos politikai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl politiko apkaltos. Teismas nusprendė, kad V.Titovas sulaužė priesaiką.
„Teismo sprendimus turime gerbti, bet aš netikėjau, kad taip gali nutikti. Manau, kad tai mūsų valstybės nedaro stipresne. Kai žmogus neturi teisės išreikšti savo nuomonės – nieko gero.
Nemanau, kad sulaužiau priesaiką, priešingai, garbingai, atstovauju savo rinkėjams. Jeigu man kas nors nepatinka, tai ir pasakau. Bet teismo sprendimas rodo, kad tai Lietuvoje draudžiama. Tikrai kreipsiuos į Strasbūro teismą, nes mano teisė laisvai reikšti savo nuomonę buvo pažeista“, - pareiškė V.Titovas, sužinojęs teismo sprendimą.
Nelaukęs balsavimo dėl apkaltos V.Titovas iš Klaipėdos miesto tarybos atsistatydino, bet netrukus jam teks sėsti į teisiamųjų suolą - pirmasis posėdis turėtų įvykti po dviejų savaičių.
Politikas kaltinamas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, viešą pritarimą Sovietų Sąjungos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Tačiau tai V.Titovo nesustabdė. Su visuomeniniu komitetu „Titov ir teisingumas“ jis žengė į Klaipėdos mero rinkimus.
V.Titovas meru netapo, tačiau šis komitetas sulaukė septynių procentų uostamiesčio gyventojų palaikymo rinkimuose į Klaipėdos savivaldybės tarybą ir joje turės dvi vietas.
Atminimo lentos A.Ramanauskui-Vanagui atidengimo ceremonijoje dalyvavę klaipėdiečiai kontraversiško politiko tarp susirinkusiųjų neišvydo.
