„Mes nepasitikime Apeliaciniu teismu, nes šis nuosprendis – korupcijos skandalo pasekmė“, – vakar išklausęs nuosprendį buvusiam bendrovės „Vilniaus vandenys“ generaliniam direktoriui Dariui Norkui pareiškė jo advokatas Edgaras Dereškevičius.
Nieko neatsakiusi teisėja Regina Pocienė išskubėjo iš teismo posėdžių salės ir uždarė duris.
Po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus aštuoniems teisėjams, o politikai ėmė reikalauti peržiūrėti visas korupcijos bylas, apie baimę išteisinti kaltinamuosius prabilo net teismų vadovai.
Mokys gero elgesio
Po teismus supurčiusio galimo korupcijos skandalo buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas D.Norkus nuosprendį išgirdo vienas pirmųjų.
Galbūt todėl pranešimus apie jo nuteisimą suskubo išplatinti Apeliacinis teismas, prokuratūra bei STT.
Paprastai apie Apeliacinio teismo sprendimus šios tarnybos visuomenę informuoja po kelių dienų.
Nuosprendį paskelbusi teisėja R.Pocienė paaiškino, jog dėl to, kad D.Norkus po teismus turėjo vaikščioti 9 metus, o mėnesį praleido tardymo izoliatoriuje, jo padėtis švelninama – trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams.
„Yra pagrindo manyti, jog D.Norkus daugiau nedarys nusikaltimų“, – nusprendė teisėja, įvertinusi tai, kad buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra teisiamas pirmą kartą, o teismas neturi duomenų apie kitus jo padarytus nusikaltimus.
Bet 55 metų D.Norkus vis tiek siunčiamas į elgesio pataisos programą. Baigti šiuos kursus jis turės bausmės atidėjimo laikotarpiu.
Užkliuvo vienas įrašas
„Dešimt metų vaikščiodamas po teismus jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę“, – Apeliaciniame teisme sakydamas paskutinį žodį prieš mėnesį kalbėjo D.Norkus.
Keliais kyšininkavimo atvejais kaltintą D.Norkų po kelis kartus buvo išteisinę visų instancijų teismai. Jokio nusikaltimo prieš dvejus metus neįžvelgė ir tą pačią bylą nagrinėjęs Apeliacinis teismas, o nuosprendį priėmę teisėjai nepagailėjo aštrių žodžių joje daugybę spragų palikusiems tyrėjams.
Bylai pasiekus Aukščiausiąjį teismą teisėjus sudomino vienas, jų nuomone, neišsamiai ištirtas garso įrašas.
Todėl byla buvo vėl grąžinta Apeliaciniam teismui, o iš daugybės kaltinimų liko vienintelis epizodas. Visus STT slapta darytus garso įrašus teismai pripažino neteisėtais, o įrašą, dėl kurio nuspręsta atnaujinti procesą, pareigūnams pateikė pats D.Norkus.
Taip jis siekė įrodyti, kad vienas liudytojų už parodymų pakeitimą iš jo reikalavo pinigų.
„Šį garso įrašą mes įvertinome visų įrodymų kontekste“, – apie paties teisiamojo pateiktą įrašą paaiškino teisėja R.Pocienė, nors teismo posėdyje jis taip ir nebuvo perklausytas.
Kiek įrodys, tiek ir bus
D.Norkus surinko įkalčius pats prieš save ir pateikė įrodymus, kad yra gavęs kyšį? Negana to, svarstymai apie jam duoto kyšio dydį priminė derybas turguje.
Nuo tyrimo pradžios buvo nurodytos mažiausiai penkios kyšio sumos – nuo 2000 iki 29 000 eurų. Tokias sumas įvardijo parodymus vis keitęs bendrovės „Utenstata“ vadovas 77 metų Antanas Čijunčikas, kyšio sumas dar skaičiuojantis litais.
Apeliacinio teismo nuosprendyje įrašyta mįslinga liudytojo citata: „Bus tiek, kiek bus įrodyta, – ar 50, ar 90 tūkst. litų.“
Prokuroras Giedrius Tarasevičius išsirinko 26 tūkst. eurų ir Apeliaciniam teismui pasiūlė tokią sumą konfiskuoti iš kelis kartus jau išteisinto D.Norkaus.
Bylą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas nusprendė, kad užteks dar mažesnės sumos – 14 336 eurų. Tiek vakar ir nuspręsta konfiskuoti iš D.Norkaus. Laikoma, kad šiuos pinigus jis įgijo nusikalstamu būdu.
Mokėjo, kad grąžintų skolą
Nei iš A.Čijunčiko, nei iš D.Norkaus kyšio sumos neišgirdęs teismas nusprendė ją suskaičiuoti pats – nuo „Vilniaus vandenų“ „Utenstatai“ sumokėtos bendros sumos atėmė 6 procentus ir nurodė, kad A.Čijunčikas sumokėjo 49,5 tūkst. litų, nors pats liudytojas tokios sumos niekada nebuvo nurodęs.
Teisėja R.Pocienė paaiškino, kad kyšio suma apskaičiuota patikrinus banko išrašus bei Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis.
„Byloje surinkti įrodymai nekelia abejonių. D.Norkus žinojo, kiek „Vilniaus vandenys“ skolingi bendrovei „Utenstata“, ir reikalavo jam sumokėti po 6 procentus grąžinamos skolos“, – teigiama nuosprendyje.
Derybininkams – skirtingos sąlygos
Edgaras Dereškevičius
Advokatas
„Teisingumo turguje gavome nuolaidą – už devynerius žmogaus tampymo po teismus metus nepaskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Turiu pažymėti, kad net tokiame turguje derybininkams buvo sudarytos skirtingos sąlygos. Daugybė mūsų pateiktų prašymų liko neišnagrinėta, o nuosprendyje apie juos nėra net užsiminta.
Mes prašėme patikrinti A.Čijunčiko turto deklaraciją, nes jis tvirtino, kad kyšius dalijo iš savo asmeninių pinigų. Tačiau teismą sudomino tik SEB banko ataskaita apie pokyčius bendrovės „Utenstata“ sąskaitose.
Iš jų matyti, kad nuo 2009 metų rugsėjo „Utenstatos“ direktorius kas mėnesį iš bendrovės sąskaitos pasiimdavo po 30–50 tūkst. eurų.
Negi vienas aukščiausių teismų Lietuvoje asmeninių lėšų neatskiria nuo bendrovės lėšų ir nesupranta ar nenori suprasti, kad bendrovės lėšos yra svetimas turtas, o jo išdalinimas kyšiams yra turto iššvaistymas?
Be to, priėmus šį nuosprendį susiklostė keista situacija – toje pačioje byloje galioja du įsiteisėję nuosprendžiai. Išteisindamas kitus penkis kaltinamuosius Aukščiausiasis teismas pripažino, kad ir operatyvinė, ir kriminalinė žvalgyba buvo taikoma neteisėtai, todėl neteisėtai pradėtas ir pats ikiteisminis tyrimas.
Šio nuosprendžio niekas nepanaikino, tačiau pirmadienį toje pačioje byloje priimtas kitas D.Norkų apkaltinantis nuosprendis. Ir ikiteisminis tyrimas staiga tapo teisėtas?“
