Tai BNS patvirtino Kultūros ministerijos atstovė spaudai Jana Mikulevič.
Iš viso konkurse dalyvavo trys kandidatai.
A. Gelūnas pakeis 40 metų šiose pareigose buvusį Romualdą Budrį.
Atrankos komisijai pirmininkavo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Humanitarinių mokslų daktaras A. Gelūnas į Seimą išrinktas 2016-aisiais su Liberalų sąjūdžio sąrašu. Seime jis priklauso opozicinei Liberalų sąjūdžio frakcijai, dabar dirba Švietimo ir mokslo komitete, yra Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas.
2012–2016 metais A. Gelūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO, Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje 2010-2012 metais dirbo kultūros ministru. Prieš tai du dešimtmečius dėstė ir dirbo Vilniaus dailės akademijoje.
A. Gelūnas pradės eiti pareigas po teisėsaugos institucijų vertinimo.
Lietuvos dailės muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.
Paliks Seimą
A.Gelūnas sako, kad politinis darbas buvo pakankamai „įdomus ir dinamiškas“, bet neleido realizuoti sukauptos patirties ir žinių.
Jis BNS sako, jog džiaugiasi „grįžtantis namo“.
„Nemanau, kad buvau ryškiai užsirekomendavęs politinis lyderis, negalvoju, kad tos kompetencijos ir patirtis, kurias per gyvenimą sukaupiau, labiausiai realizavosi politikoje, Seime. Manau, kad šiose dabartinėse pareigose aš grįžtu namo, į kultūrą, į sau gerai pažįstamą pasaulį ir čia galėsiu didesniąja dalimi realizuoti tai, ką sugebu, ko mokiausi daug metų“, – BNS sakė A. Gelūnas.
Politikas sako suprantantis, kad pagrindinis iššūkis ir konkurentas muziejui bus „įsigalinti elektroninė, ekraninė kultūra“, todėl privilioti žmones į muziejus tampa sudėtingiau.
Jis pabrėžia, kad tam reikalingi nauji, modernūs komunikacijos būdai, į kuriuos gręžiasi pasaulio muziejai: skaitmeninės technologijos, moderni komunikacija, mobiliosios programėlės išmaniuosiuose telefonuose, filmuoti reportažai.
„Manau, kad Lietuvos muziejai turi fantastiškų kūrinių – tiek dailės, tiek kitų sričių muziejai. Bet iškomunikuoti tai moderniais būdais, ypač jaunesniam žiūrovui, yra iššūkis, laukiantis ateityje. Mano pastangos bus nukreiptos labai didele dalimi į tai, kad žiūrovas būtų ne prarastas, o jam būtų atverti tie lobynai, ta tapatybės dalis atspindėta“, – sakė konkurso laimėtojas.
Pakeisti gali A.Mazuronis
A.Gelūno vietą parlamente turėtų užimti Andrius Mazuronis, tačiau politikas sako dar nežinantis, kaip pasielgs.
A. Gelūnas į Seimą 2016 metais išrinktas pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą. Kitas, negavęs mandato, šiame sąraše yra A. Mazuronis.
Tačiau jis pranešė prieš keletą savaičių pasitraukęs iš partijos.
„Aš kandidatuoju į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą su Valerijaus Simuliko judėjimo sąrašu. Manęs paprašė sustabdyti narystę, tai aš išvis nutraukiau (santykius – BNS)“, – teigė A. Mazuronis.
Liberalų sąjūdis Šiauliuose kelia savo kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašą.
Šios partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį BNS sakė žinojęs apie A. Gelūno planus dalyvauti Lietuvos dailės muziejaus vadovo konkurse.
„Gaila, kad praradome, žmogus renkasi, kaip renkasi. Manau, kad jis bus nuostabus vadovas pagal savo kompetenciją, bet buvo ir puikus kolega Seime. (...) Linkiu jam sėkmės“, – teigė E. Gentvilas.
Jis tvirtino kol kas su niekuo neaptaręs, kas galėtų ateiti dirbti į parlamentą vietoj A. Gelūno.
Jeigu A. Mazuronis atsisakytų Seimo nario mandato, toliau kandidatų sąraše įrašytas Arminas Lydeka.
