„Dinamika rodo, kad ir su dabar egzistuojančiu įstatymu galime reikšmingai prisidėti, kad vaikai iš šeimų nebūtų paimami tokiu mastu, kokiu būdavo paimami“, – ketvirtadienį lankydamasis Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje Seime sakė Linas Kukuraitis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo praėjusių metų liepos, kai pradėjo veikti vaiko teisių apsaugos reforma, iki metų pabaigos iš viso gauti 9678 pranešimai apie galimus vaikų teisių pažeidimus.
Ministras pabrėžė, kad centralizavus vaiko teisių apsaugą, pasirodė tikrasis vaizdas šioje srityje.
„Iki liepos 1-osios turėjome tik globos nustatymo skaičius: kiek vaikų nustatoma laikina arba nuolatinė globa. Liepos 1-ąją atsivėrė visi duomenys, ir pamatėme, koks karalius yra nuogas Lietuvoje“, – sakė L. Kukuraitis.
„Iki tol nežinojome, kiek vaikų paimama. (...) Tai prisidėjo prie visuomenės nugąsdinimo, nes pradėjome skaičiuoti tūkstančius. Tie tūkstančiai atsirado ne su įstatymo įsigaliojimu, jie jau buvo“, – aiškino ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad per pirmąjį reformos pusmetį iš šeimų paimamų vaikų skaičius, kai nustatomas antrasis grėsmės lygis, tai yra kai jau kreipiamasi į teismą ir ieškoma vaikui globėjų, sumažėjo daugiau nei tris kartus.
Liepą registruoti 254 paimti vaikai, gruodį – 76. Šių metų sausį, L. Kukuraičio teigimu, buvo keliais atvejais daugiau.
„Tas skaičius – 76 – tai absoliutus neėmimo rekordas, tai rodo, kad įstatymo ribose galime taip elgtis“, – pabrėžė jis.
„Visi paimti – tai tie atvejai, kai būtina apsaugoti vaiką, kad jis nepatirtų didesnės žalos negu patiria“, – tvirtino ministras.
Jo teigimu, sausį teismai dėl 6 proc. arba dėl penkių vaikų pasisakė, kad jų nereikia paimti iš šeimų.
„Mes sakome, kad 5 proc. paklaida buvo adekvatu. Iki tol būdavo 3 proc., dabar kai teismai pradėjo atidžiau žiūrėti, tikrinti, tas išaugo iki 6 procentų. Per tris savaites teismas nusprendžia, ar tinkamai paimtas vaikas. Jeigu netinkamai, mes turime grąžinti“, – aiškino ministras.
Ministerijos duomenimis, sumažėjo ir atvejų, kai vaikai trumpam paimami iš nesaugios aplinkos. Pernai liepą iš nesaugios aplinkos paimti 514 vaikai, gruodį – 343. Tai tie vaikai, kurie buvo atiduoti trumpam prižiūrėti kitiems šeimos nariams, ir kuriems jau nustatytas antrasis grėsmės lygis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atkreipė dėmesį, kad nepaisant visuomenėje keliamo rezonanso ir diskusijų apie gresiančias baudas už melagingus pranešimus, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nesumažėjo.
Tačiau L. Kukuraitis apgailestavo, kad dėl sukelto rezonanso sunku rasti vaiko teisių specialistų – šiuo metu neužpildyta daugiau kaip 100 etatų.
Viena iš grėsmių, susijusių gal ne tiek su įstatymu, o su bendruoju fonu, – sunku mums surinkti vaiko teisių tarnyboje dirbančių žmonių komandą pilnai. Šiuo metu turime 535 darbuotojus, o yra 644 etatai“, – sakė ministras.
„Dalis žmonių išeina, aišku, kad tai susiję su bendru fonu, nes darbo užmokestis, palyginti su socialine sistema, tikrai aukštas – visi atlyginimai viršija vidutinį užmokestį, o vyriausi specialistai, valstybės tarnautojai be keliolikos eurų gauna 1 tūkst. eurų į rankas“, – teigė jis.
Seimas šiuo metu keičia pernai liepą įsigaliojusį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, visai šaliai suvienodinusį taisykles, kaip reaguoti į galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, ir reformavusį pačią sistemą.
Naujos pataisos parengtos reaguojant į rezonansą sukėlusį vaikų paėmimo iš šeimos atvejį Kaune.
Pagal naujausią įstatymo projekto redakciją, vaiko teisių apsaugos specialistai galės vaiką paimti iš šeimos, nustatę būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei.
Įstatymo projekte įrašytas biologinės šeimos prioritetas – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, bus privalu atsižvelgti į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius.
Naujasis įstatymas taip pat leistų su sunkumais susiduriantiems tėvams patiems kreiptis pagalbos, kad tarnybos sudarytų planą, kaip išspręsti kilusius sunkumus.
Įstatymas taip pat numatytų laikinąją priežiūrą – ji galėtų tęstis iki 30 dienų, o vaikai jos metu būtų perduodami globoti giminaičiams, artimiesiems, o ne įstaigai ar globėjams.
Taip pat siūloma įteisinti vienkartinę išmoką, kai vaiką iki mėnesio prižiūrėti priima giminaičiai ar kiti su juo emociniais ryšiais susiję žmonės. Ji siektų 152 eurus.
Ketinama nustatyti baudas už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Pagal projektą, jos siektų nuo 30 iki 140 eurų.
Dar viena svarstoma naujovė lemtų, kad bylos dėl vaikų paėmimo iš šeimos vyktų žodinio proceso tvarka, tėvai turėtų advokatą, neišgalintiems jį apmokėtų valstybė.
Dėl visų šių pataisų priėmimo Seimas ketina apsispręsti per pavasario sesiją. Ji prasidės kovo 10 dieną.
