Už ką balsuojama?
A. Žvinys – aktorius, Šiaulių dramos teatro vadovas, LVŽS iškeltas kandidatas į Šiaulių miesto mero kėdę. Kartu tai ir didžiulio dėmesio sulaukusio televizijos serialo „Naisių vasara“ pagrindinio Pijaus vaidmens atlikėjas.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad „Naisių vasaros“ epizodai, kuriuose valstiečių lyderis R.Karbauskis kvietė žiūrovus aplankyti Naisius Šiaulių rajone, rodytas partijos leidinys, kalendorius su LVŽS logotipu, laikytini politine reklama.
Būtent kandidato į Šiaulių merus personažas, suvaidintas „Naisių vasaroje“, viešojoje erdvėje neretai vadinamas LVŽS pirmininko R.Karbauskio prototipu.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docento Andriaus Šumino, „Naisių vasara“ yra fenomenas, kuris galėjo turėti įtakos 2016 metų Seimo rinkimų rezultatams ir LVŽS lyderio R.Karbauskio vertinimui visuomenės akyse, o politinė reklama, kurioje greta kandidato į Šiaulių merus rikiuojasi S.Skvernelis ir R.Karbauskis, yra siekis pasinaudoti serialo populiarumu tam tikros auditorijos akyse.
„Tai yra bandymas pasinaudoti serialo populiarumu tam tikros auditorijos akyse. Šis ėjimas apima kelis elementus. Pirmiausia, partijos lyderio R.Karbauskio personažą, kaip realų ir tikrą personažą.
Antra, jis apima serialo personažą, kuris įkūnija neva R.Karbauskį, neva ne R.Karbauskį. Galiausiai mes turime savotišką kokteilį, kuriuo siekiama pasinaudoti, norint patraukti rinkėjus, kuriems tas serialas buvo aktualus ir įdomus. Tačiau už ką iš tiesų rinkėjas, rinkdamas šį kandidatą, balsuos, lieka neaišku“, – portalui lrytas.lt teigė A.Šuminas.
Parama kandidatui – normali praktika
VU Komunikacijos fakulteto profesorius Gintaras Aleknonis atkreipė dėmesį, kad vizualia forma išsakyta parama tam tikram kandidatui Vakarų politinėje kultūroje yra visiškai normalus reiškinys, dažnai sutinkamas, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos politinėje komunikacijoje.
„Kai kuris nors politikas kandidatuoja į tam tikrą postą ir kiti žinomi politikai jį paremia – normalioje politinėje kultūroje yra visiškai normalus dalykas.
Šiuo atveju matome tai, kad valstiečių kandidatas į merus tiki, kad abiejų greta jo stovinčių politikų parama jam padės laimėti rinkimus, nes tie žmonės jo apygardoje yra populiarūs. Tokiu būdu kandidatas į merus stengiasi, kad greta jo stovinčių žmonių populiarumas pasitarnautų ir jam“, – portalui lrytas.lt sakė profesorius G.Aleknonis.
Žymūs veidai padeda mobilizuoti rinkėjus
„Žymūs žmonės – aktoriai, sportininkai, rašytojai, artistai – rinkiminėse kampanijose naudojami dažnai, tai lyg saldainis, kuris pritraukia rinkėjus. Ir artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose galime matyti panašių strategijų.
Puikus pavyzdys – Šarūno Marčiulionio įrašymas į LVŽS sąrašą, kuris veikia tarsi saldainis, metamas rinkėjui, norint pasinaudoti žinomų žmonių veidais ir pritraukti daugiau balsų“, – teigė A.Šuminas.
Profesorius G.Aleknonis pastebėjo, kad demonizuoti ir vien neigiamai vertinti aktorių veiklą politikoje būtų klaidinga.
„Kai kalbama, kad žmogus yra aktorius ir jis kandidatuoja į politinį postą, tą neretai mėginama sumenkinti, lyg aktoriaus profesija būtų nei šiokia, nei tokia. Tokia situacija šiek tiek primena sovietinius laikus, kai būdavo pabrėžiama, koks Ronaldas Reaganas (buvęs JAV prezidentas - red.) blogas, nes jis buvo aktorius, koks popiežius Jonas Paulius II blogas, nes mokyklos laikais jis vaidino. Sovietiniame kontekste tai buvo naudojama neigiama prasme.
Kai aktorius kandidatuoja, be abejo, už jo nugaros stovi jo suvaidinti herojai. Bet reiktų atsiminti, kad aktorius retai kada renkasi savo herojus. Be to, mes turime puikių atvejų, kai aktorius buvo išties neblogas politikas, pavyzdžiui, R.Reaganas ar Arnoldas Schwarzeneggeris.
Jei žiūrėtume logiškai, kiekvienam politikui reikia aktorinių gebėjimų, politikas turi sugebėti permesti savo idėjas kitiems, o permesti per ekraną ar kitais kanalais yra labai sudėtinga ir reikalauja talento. Aktoriniai gebėjimai sudaro nemažą politiko sėkmės dalį“, – pastebėjo VU Komunikacijos fakulteto profesorius.
